Visuomeninio judėjimo „Teisingumo Aušra“ mitingo prie Lietuvos apeliacinio teismo rezoliucija (Video)

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei

Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitetui

Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui

Visuomeninio judėjimo „Teisingumo Aušra“ mitingo prie Lietuvos apeliacinio teismo, skirto solidarumui su A. Paleckiu ir kitais politiškai represuotais, dalyvių rezoliucija

Kelis dešimtmečius iš eilės valdantysis elitas tyčiojasi iš teisingumo. Jei nesi valdžioje – jo nesulauksi. Valstybinės įstaigos, organai teisingumą suprantą kaip valdančiųjų užsakymų vykdymą. Ne visi teismai sugeba tam atsispirti. Teisinės valstybės neturime, tai tik deklaracija. Pasekmė – kritiškai žemas absoliučios gyventojų daugumos pasitikėjimas teisėsauga.

Stiprėja atakos prieš žodžio laisvę. Sąjūdis reikalavo nuomonių pliuralizmo. Bet iš jo išsiritę konservatoriai nuo 1990-ųjų ėmė naikinti nuomonių įvairovę. Bet kokią kritiką jie vadina „grėsme nacionaliniam saugumui“. Šiuo „pagrindu“ valdžia įvedė žodžio laisvės ribojimus. Ji neretai baudžia už bet kokią pažiūrų išraišką, teisindama tai bandymu kontroliuoti „antivalstybinę opoziciją“.

Stiprėja teisėsaugos savivalė interpretuojant baudžiamosios veikos požymius. Bet koks pasisakymas gali baigtis apkaltinamuoju nuosprendžiu. Daugėja baudžiamųjų bylų pagal „ekstremistinius“ straipsnius. Jos gali būti iškeltos pasidalinus paprasta informacija internetu. Kai kurie įstatymai kelia grėsmę asmens saugumui, nes suteikia valdžiai prieigą prie visos piliečio asmeninės informacijos. Šis nekontroliuojamas šnipinėjimas yra įbauginęs daugybę žmonių Lietuvoje.

2009 m. įsigaliojusi Baudžiamojo kodekso 172 str. 2-osios dalies redakcija dėl „tarybinės okupacijos neigimo“ padidino galimybę kontroliuoti informacinę erdvę. Istorikai jau bijo tirti XX istoriją, o dešimtys žmonių patraukti baudžiamojon atsakomybėn už pasisakymus socialiniuose tinkluose, vaizdo įrašus, straipsnius ar interviu. Daugelis praranda supratimą, kas yra teisėta, kur yra leistina žodžio riba. Nuomonių raišką siaurina visos valdžios šakos – Seimas, vyriausybė, teismai. O taip pat ir „ketvirtoji valdžia“ – žiniasklaida.

Vien už nuomonę pusantrų metų kalėjime be teismo praleido žinomas Lietuvoje ir užsienyje politikas, visuomenės veikėjas bei žurnalistas Algirdas Paleckis. 2018 m. rudenį jį įmetė už grotų, pateikę absurdišką kaltinimą „šnipinėjimu“. Tai kerštas už tai, kad po ankstesnių persekiojimų A. Paleckis nepasidavė ir tęsia visuomeninę, politinę, žurnalistinę veiklą.

Per šiuos tris metus prokuratūra taip ir nepateikė „duomenų“, kuriuos A. Paleckis neva „prišnipinėjo“. (Yra tik vieno „auksinio liudytojo“ „liudijimai“, kurį prokuratūra pakabino kitoje baudžiamojoje byloje.) Ir po viso šito šalies vyriausybė gali toliau mokyti visą pasaulį demokratijos?

A. Paleckio „byla“ padarė didžiulę žalą visuomenei. Šitaip ji yra bauginama – ir atgrasoma nuo laisvos nuomonės raiškos. Šitaip bauginama tikroji opozicija. Tai valdančio klano žinutė piliečiams, kad jie nedrįstų nukrypti nuo liberal-konservatorių generalinės linijos. Tiesos monopolizavimas liudija dreifą į „viena tauta, viena valstybė, vienas fiureris“ sistemą. Ir tai yra pavojinga visiems.Byla smogė ir tarptautinei Lietuvos reputacijai. Apie ką byloja kolektyvinis Europos Parlamento narių laiškas Lietuvos Prezidentui (š. m. rugsėjo 28 d.).

Todėl mes, mitingo dalyviai, reiškiame solidarumą su Algirdu Paleckiu – o kartu ir su visais Lietuvos gyventojais, kurie nukentėjo nuo neteisėtų teisėsaugos veiksmų.

Reikalaujame nutraukti A. Paleckio persekiojimą – ir kitas fiktyvias, valdžios kontroliuojamas bylas.

Pareiškiame, kad būtinas įstatymas, pagal kurį Lietuvos piliečiai galės tiesiogiai išrinkti Specialųjį Prokurorą, kuris kontroliuos teisėsaugos darbą.

Telkiame visus, kas nori teisingumo Lietuvoje, į plačią visuomeninių jėgų koaliciją.

Mitingo dalyviai

Vilnius

2021 m. spalio 28 d.

Mitingo video