Sekmadienį (liepos 12 dieną) Kubą sukrėtė seniai matyti antivyriausybiniai protestai.
Protestų dalyvių skaičius skiriasi. Vienur nurodoma, kad apie penki šimtai, kitur – tūkstančiai protestuotojų.
Didžiausi protestai vyko sekmadienį ir pirmadienį ir šiuo metu jie nuslopo. Bent jau kol kas.
Buvo sumta apie šimtą žmonių, kadangi protestai, nepaisant JAV pareigūnų tvirtinimų, nebuvo taikūs.
Protestuotojai naudojo smurtą, bandė apiplėšti arba nusiaubti parduotuves.
Tarp suimtųjų dominuoja 25-37 metų vyrai.
Verta pažymėti, jog dabartinis Kubos prezidentas ir Komunistų partijos pirmininkas Miguel Díaz-Canel pats išėjo pasikalbėti su nepatenkintais žmonėmis bei atsakinėjo į jų klausimus bei prieštaravimus.
„Mūsų visuomenė nėra neapykantą kurstanti visuomenė, o šie žmonės veikė vedami neapykantos, – kalbėjo M. Diazas-Canelis. – Kubiečių jausmas yra solidarumas, o šie žmonės griebėsi ginkluotų aktų, vandalizmo… klykė reikalaudami mirčių… planuodami pulti viešąsias įstaigas, laužydami, plėšikaudami, svaidydami akmenis.“
Tiesa, prezidentas pripažino, jog ir patys pridarė valdymo klaidų.
„Turime iš šių neramumų pasisemti patirties, – kalbėjo jis. – Taip pat turime atlikti savo problemų kritišką analizę, kad galėtume imtis veiksmų ir jas įveikti, taip pat neleisti joms pasikartoti.“
Tačiau nepaisant garbingos Kubos komunistų partijos vyriausybės savikritikos būtina suprasti, kad dauguma sunkumų ir nepriteklių kyla iš JAV ekonominio spaudimo, kuris jau trunka ilgiau negu 60 metų.
Dar 2015 metais buvo paskaičiuota, jog JAV ekonominė blokada Kubai kainavo apie 1.1 trilijono (1100 milijardų) JAV dolerių.
Na, o prezidento Trump valdymo laikotarpiu (2016-2020) buvo įvesta dar papildomai 200 įvairiausių ekonominių sankcijų. Naujasis JAV prezidentas Biden jų neatšaukė.
O taip pat verta prisiminti, jog šių metų birželio mėnesį, Jungtinių tautų organizacijos suvažiavimo, metu vyko balsavimas, kad JAV nutrauktų sankcijas Kubai. Už pasisakė 184 šalys, prieš buvo tik dvi – JAV ir Izraelis.
Tad nieko nuostabaus, jog nuolatinės, vis dar stipriausios pasaulio šalies, ekonominės sankcijos veikia neigiamai Kubos ekonomiką. Prie to prisideda ir krizė Venesueloje iš kurios Kuba gaudavo pigios naftos kuri reikalinga jų elektrinių veiklai. Dėl to saloje ir vyksta elektros tiekimo trikdžiai.
Taip pat prisideda ir Kovidinė situacija kuri užsmaugė Kubos turizmą. Kuris, vis tik, buvo ženklus darbo ir pajamų šaltinis. Na ir bendra pasaulinė ekonominė krizė duoda savo neigiamų rezultatų.
Tad spontaniškiems ir vidiniams protestams tikrai yra priežasčių. Tačiau turime suprasti, jog JAV siekia destabilizuoti Kubą ne tik ekonominėmis priemonėmis.
2018 metais Kuboje pradėjo funkcionuoti internetas (tiek stacionarus tiek mobilus).
Tačiau tai ne tik galimybė, bet ir grėsmė. Kadangi Kubos vyriausybę neįvertino informacinio karo pavojaus bei jo poveikio, ypač jauniems, kubiečiams.
O tokie karai yra gan neblogai apmokami bei organizuojami.
Pažiūrėkime į JAV biudžetinius asignavimus užsienio politikos klausimais.
1. $9,700,000 skiriami U.S. Agency for Global Media agentūros veiklai Kuboje, per kurią finansuojami propagandiniai anti-socialistiniai kanalai, kaip, pavyzdžiui, Radio y Televisión Martí.
2. Iki $20,000,000 skiriama „demokratijos programoms Kuboje“, nepaisant to, kad Kubos rinkimų sistema yra viena demokratiškiausių pasaulyje, ir JAV iki jos yra labai toli. Pažymima, kad šioms programoms skiriamos lėšos jokiu būdu negali remti Kubos valdžios. Praktiškai tai reiškia, jog visos šios lėšos atitenka socializmą ardančiai veiklai, kaip verslams, pasisakantiems už laisvą rinką, ir laisvos rinkos skatinimui per propagandinę kultūrą/švietimą.
3. $10,000,000 skiriama potencialių Kubos opozicijos lyderių identifikavimui ir paramai. Iš čia finansuojami visi vadinamieji „protestai prieš Kubos valdžią“ ir „protestai prieš komunistinę diktatūrą“.
Matome, jog JAV interesai veikti Kubos vidaus politiką yra akivaizdūs.
Beje, mes čia matome tik oficialius skaičius. Sunku pasakyti kokiom sumoms bei priemonėm disponuoja CŽV, Kubos lobistinės grupės, kurios, verta žinoti, yra stipriai susijusios su kriminaliniu pasauliu bei labai norėtų susigražinti jų turėtus kazino Kuboje. Kuriuos niekšas Fidelis iš jų atėmė!
Na ir iš paskos velkasi visa smulkiaburžuazinė Kubos diaspora su savo iliuzijom bei fantazijom.
Tad pinigai bei kitokie resursai yra metami nemaži.
Tačiau apie tokias detales Jums nepasakos oficialūs šaltiniai bei masinė medija.
Jums rodys „orumo“ revoliucijas kaip ir daugelyje kitų atveju.
Jums neparodys, kad tūkstančiai vyriausybę remiančių kubiečių irgi išėjo į gatves. Tad ieškoti tikros informacijos turėsime patys. Kaip visada.
Marius Jonaitis
Socialistų partija
