Geltonosios profsąjungos Estijoje ir toliau mums rodo „profesionalumo“ pamokas.
Slaugytojų sąjunga, nesugebant niekaip užbaigti derybas su darbdaviu, sutinka atsisakyti nuo anksčiau pateiktų reikalavimų dėl algos pakėlimo medicinos personalo darbuotojams su ta sąlyga, kad valstybė ir darbdaviai duos rašytinį pasižadėjimą, kad išspręs slaugytojų problemas artimiausiais metais.
Raštiškas pasižadėjimas vietoje realaus algos pakėlimo – gražu.
O Talino centre gelbėjimo tarnybų darbininkai organizavo piketą reikalaudami padidinti algas.
Jie nepritaria finansavimo mažinimui šitame valstybės sektoriuje, del to, kad šimtai jų kolegų gali prarasti savo darbo vietas. Ne taip kaip slaugytojai, gelbėtojai jau kažka pradeda įtarti. Jie deklaravo štai ką: „Mes jau išmokome, kad neverta, šiaip sau, laukti pažadų. Tad ir toliau tęsime aktyvų viešinimąsi socialiniuose tinkluose“.
Tikėkimės, kad gelbėtojai pagaliau įgys klasinę sąmonę, ir vietoje pasivaikščiojimų nuo Pontijaus iki Pilato, imsis efektyvių veiksmų, ginant savo darbo teises.
Žiūrint į visa tai, džiugina Lietuvos Profesinių Sąjungų Konfederacija.
Ji publikuoja aptarimus dėl kolektyvinės sutarties svarbumo youtubėje pavadinimu: „Darbe, kaip darbe“. Norvegijos
granto projekto ribose.
Liūdina tai, kad peržiūrų per 4 dienas mažiau nei 100. Išties, profesinės sąjungos Baltijos šalyse dar turi labaaai daug darbo.
Įdedam du jau pasirodžiusius video:
Po lengvųjų narkotinių mežiagų dekriminalizavimo klausimo, nauja Lietuvos Seimo dauguma, perėjo prie alkoholio.
Siūloma sumažinti pirkėjo amžių nuo 20 iki 18 metų, su ta sąlyga, kad gėrimai bus lengvesni nei 15 laipsnių. Už naują įstatymo projektą balsavo 62 deputatai, prieš – 35, na o 12 – susilaike.
Pagal apklausą, padaryta „Vilmorus“, 74.6% respondentų pasisakė prieš amžiaus sumažinimą.
Alkoholio vartojimo problema Baltijos šalyse yra gerai žinoma.
Eurostat statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvos šeimos išleidžia alkoholiui daugiausiai iš visų Europos šalių – 4.8% savo pajamų. Antrą ir trečią vietą antireitingo sąraše užima Latvija ir Estija.
2019 metais Estija sumažino akcizą visiems alkoholiniams gėrimams. Ir iškart Estijos finansį ministras Martinas Helme pranešė, kad į šalį pradėjo važiuoti suomių turistai, norintys išgerti vietoje ir parsivežti alkoholio į namus. Tokiu būdų, ir šalies biudžetas pradėjo
augti.
2021 metų birželio mėnesį Estijos socialinių reikalų ministerija pranešė apie tai, kad dėl kainų alkoholiui sumažinimo (sumažėjusios akcizo poveikis) jau antrus metus šalyje auga alkoholio vartojimo lygis, kuris pasiekė didžiausius rodiklius per paskutiniuosius penkerius metus.
Vienu žodziu, Baltijos šalių gyventojus bando nuraminti tuo, kad čia ne jie vartoja tiek daug, bet turistai.
Tačiau kai atėjo karantinas, vartojimo lygis šalyje nesumažėjo.
Europarlamento peticijų komitetas šią savaitę pradės nagrineti prieš du metus įteiktą peticiją dėl Estijos ir Latvijos „nepiliečių“.
Eurodeputatas iš Estijos Riho Terras pavadino šį skundą dėl „nepiliečių“ teisių „gedinga““.
Peticija buvo paruošta eurodeputato su Janu Toomo ir Estijos rašytojo Kauro Kenderio pagalba. Peticijoje teigiama, kad Latvijos ir Estijos „nepiliečiai“ yra diskriminuojami, todel, kad jie iš esmės negali pasinaudoti tom privilegijom, kurios yra naturalios visoms Baltijos valstybių Europos Sąjungoje narėms.
Pasak Eurostat, dalis gyventojų, neturinčių ES pilietybės Latvijoje ir Estijoje, viena iš didžiausių ES – 13% ir 14%. Daugiau yra tik Lichtenšteine (16%), kurio pilietybę galima gauti tik po 30 metų pragyvenimo toje šalyje.
Net jeigu peticijos nagrinėjimas bus palankus „nepiliečiams“ vis tiek jokių pokyčių ji neatneš.
Latvijos ir Estijos buržuazija niekada neišdrys išduoti balso teisę savo „nepiliečiams“, kadangi į parlamentą iškart pateks daug „prorusiškų“ politikų, o tai visapusiškai prieštarauja Baltijos šalių valdančiosios klasės strategijai.
