Sausio 21-ąją sukanka 100 metų nuo mokslininko, filosofo-marksisto, revoliucionieriaus, didžiojo politiko ir pagrindinio Tarybinės valstybės kūrėjo Vladimiro Iljičiaus Lenino mirties.
Tokio masto asmenybė kaip V. I. Leninas atsiranda ne be priežasties. Leninas pasaulio istorijoje pasirodė lemtingiausiu ir dramatiškiausiu civilizacijos raidos laikotarpiu. Būtent anuo laikotarpiu, kaip, deja, ir šiandien, mūsų civilizacijos egzistavimas susidūrė su hamletišku klausimu – būti ar nebūti.
Lenininė Rusijos valstybinio atgimimo era, Tarybų Rusijos formavimasis truko tik penkerius metus. Bet per ši trumpą periodą Leninas sugebėjo pasiūlyti ir, svarbiausia, įgyvendinti tikrai epochinius projektus: nuo karo komunizmo iki NEPo ir GOELRO plano. Nuo Rusijos atstatymo iš pilietinio karo griuvėsių iki svarbiausio XX amžiaus projekto – pirmosios pasaulyje socialistinės valstybės – TSRS.
Ir kiek daug kitų planų ir eskizų buvo jo pradėti ir palikti įpėdiniams! Lenino planai suteikė postūmį šalies raidai ateinantiems dešimtmečiams. Lenino raštuose užkoduota žinutė ateities kartoms; juose galima surasti prasmes, kurias net po šimtmečių kitos žmonių kartos suvoks kaip savo veiklos gaires.
Lenino mirties šimtmetis nutylimas, nes jis itin aktualus, nes Leninas yra čia, jis protesto plakatuose ir tribūnų kalbose, mokslo bibliotekose ir universitetų katedrose, interneto platybėse ir socialiniuose tinkluose, Leninas politiškai gyvas ir aktyvus, Leninas yra naujo teisingesnio pasaulio atkūrimo priešakyje.
SP Infocentras
