Vladimiras Majakovskis (1893 m. liepos 19 d. – 1930 m balandžio 14 d.)– rusų tarybinis poetas – futuristas, dramaturgas, dailininkas, kino-režisierius, aktorius, vienas žymiausių XX amžiaus kultūrininku.
***
Laikui bėgant jis tik didėja.
Prisimenu, prieš 30 metų buvo laikotarpis, kai su Majakovskiu imta elgtis nuolaidžiai, ironiškai, o kartais net pašaipiai. Atseit, sovietikas, pardavė savo talentą, išsirašė – emigrantų fone nebematomas, pasenęs…
Deja, visai ne taip.
Net ir po mirties jis vėl įtvirtina save ir visus užgožė savo griausmingu balsu.
Majakovskis aktualus tuo, kad yra antiburžuazinis – jis niekina vulgarų sotumą ir visą šią oligarchinę aroganciją. Jis ją ne tik niekina – jis linki jai mirties. Jis ją sunaikina.
Majakovskis yra aktualus, nes kartu su Gagarinu jis yra galingiausias pasaulio superbrendas: jo poezija padarė didžiulę įtaką XX amžiaus pasaulio poezijai ir buvo išversta į šimtus kalbų. Meilėje jam buvo prisipažinę didžiausi amato kolegos iš visų žemynų. Jo nepriekaištingai išraižytas veidas – kartu su Hemingvėjaus megztiniu ir dar keliais portretais – yra vienas pagrindinių šimtmečio literatūros simbolių.
Majakovskis, nepaisant viso savo internacionalizmo, turėjo, kaip pažymėjo vienas iš jo amžininkų, didžiulį Rusijos patriotizmo jausmą ir besąlygiškai palaikė visus valdžios veiksmus siekiant grąžinti Rusijai visas įmanomas ukrainas ir gruzijas. Jis niekino provincialų nacionalizmą.
Majakovskis yra besąlygiškas militaristas – jo karo plakatų ir ketureilių iš Pirmojo pasaulinio karo ir pilietinio karo laikų skaičius siekia šimtus, jei ne tūkstančius.
Majakovskis yra ne tik genialus, unikalus lyrikas, bet ir eiliavimo reformatorius, jo padarytas proveržis poetikoje neturi precendento.
Majakovskis yra tarybinės ir pasaulinės poetinės Leninianos kūrėjas ir įkūrėjas. Galite nufilmuoti bent šimtą televizijos laidų apie plombuotą vagoną ir parašyti tūkstančius kompromatų ir podkastų apie VIL – visa tai nustelbs Majakovskio poemos ir eilėraščiai: „Vladimiras Iljičius Leninas“ ir „Pokalbis su draugu Leninu“. Ir kol bus rusų kalba, šie posmai veiks ir laimės.
Pagaliau apie Majakovskį norisi nuolat įdomiai ir net džiaugsmingai galvoti. Jis nerealiai kietas.
