Prieš 195 metus, 1828 m. liepos 24 d., gimė Nikolajus Černyševskis – didysis Rusijos revoliucinis demokratas, filosofas materialistas, rašytojas, publicistas ir kritikas, garsaus romano „Ką daryti?“ autorius.
N. G. Černyševskis gimė Saratove kunigo šeimoje, mokėsi seminarijoje. 1846 metais įstojo į Sankt Peterburgo universitetą, kurį baigė 1850 metais. Černyševskio revoliucinės-demokratinės pažiūros susiformavo dar studijų metais, Rusijos feodalinės tikrovės ir 1848-1849 metų revoliucijų Europoje įtakoje. Jo pažiūrų formavimuisi įtakos turėjo vokiečių klasikinė filosofija , anglų politinė ekonomija, prancūzų utopinis socializmas (H. Hegelis, L. Feuerbachas, D. Ricardo, C. Furjė ir kt.), o ypač V. G. Belinskio ir A. I. Gerceno darbai. Tuo metu, kai baigė universitetą, Černyševskis buvo jau susiformaves demokratas, revoliucionierius, socialistas ir materialistas. Po trumpos mokytojo karjeros, iš pradžių Saratove, o paskui Sankt Peterburge, Černyševskis visiškai atsidėjo žurnalistiniam ir kritiniam darbui žymiausiuose to meto žurnaluose: „Otečestvenyje Zapiski“ ir „Sovremennik“, kurie buvo Rusijos revoliucinių jėgų balsas 1850–1860 metais.
Kartu su literatūrine veikla Černyševskis vykdė ir politinį darbą, vadovavo nelegaliems Sankt Peterburgo rateliams ir aktyviai dalyvavo partijos „Žemė ir laisvė“ veikloje. Caro valdžia žiauriai susidorojo su Černyševskiu: jam buvo įvykdyta civilinė egzekucija (1864 m.) ir jis buvo išsiųsta į katorgą Sibire, kur praleido daugiau nei 20 metų.
Išskirtinai dideli jo nuopelnai plėtojant materialistinę filosofiją. „Černyševskis yra vienintelis tikrai puikus rusų rašytojas, kuris nuo 50-ųjų iki 88-ųjų sugebėjo išlikti vientiso filosofinio materializmo lygyje…“ (V.I. Leninas). Jis aštriai kritikavo idealistines teorijas, neigiančias pasaulio pažinimą, ir siekė materialistiškai pertvarkiti Hegelio dialektiką. Filosofinė Černyševskio teorija buvo revoliucinė. Savo teorines pažiūras jis visiškai pajungė kovai už valstiečių išvadavimą iš feodalinės priespaudos. Valstiečių išlaisvinimo galimybę jis siejo su valstybės valdžios perdavimu į pačių žmonių rankas.
Sociologijos srityje Černyševskis turėjo daugybę puikių idėjų. Jis įžvelgė žmonių ideologijos ir sąmonės ryšį su ekonominėmis jų gyvenimo sąlygomis, su klasių kova, ne kartą pabrėžė, kad istorijoje masės yra pagrindinis istorijos veikėjas. Tačiau apskritai, kaip sociologas, Černyševskis buvo idealistas. Jo socialistinė teorija, nors ir glaudžiai susijusi su revoliuciniu demokratizmu, buvo utopinio pobūdžio. Černyševskis svajojo pereiti į socializmą per valstiečių bendruomenę.
Černyševskis yra originalios ir gilios ekonomikos teorijos kūrėjas. Jo ekonominės doktrinos stiprybė, nors ir joje daug utopijos, slypi darbininkų ir kapitalistų prieštaravimų nesuderinamumo supratime.
Taikydamas materialistinės filosofijos principus estetikos problemoms tirti, Černyševskis suformulavo pagrindines revoliucinės demokratinės estetikos nuostatas. Černyševskis yra žymus rašytojas, literatūros kūrinių „Ką daryti?“, „Prologas“ ir kt. autorius.
Svarbiausi jo darbai: „Estetiniai meno santykiai su tikrove“, „Esė apie rusų literatūros Gogolio laikotarpį“, „Filosofinių prietarų prieš bendruomeninę nuosavybę kritika“, „Kapitalas ir darbas“, „Antropologinis filosofijos principas“ ir kt.
Černyševskio darbai ir jo paties, tvirto savo įsitikinimuose ir veiksmuose revoliucionieriaus, įvaizdis prisidėjo prie daugelio pažangių Rusijos imperijos ir Europos žmonių kartų ugdymo.
SP Infocentras
