Vilniaus valdžia kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą su prašymu įvertinti vienos iš sostinės gatvių ir dviejų skverų pavadinimus. Apie tai praneša Baltijos šalių naujienų agentūra „Baltic News Service“.
Pernai gruodį Lietuvos Seimas priėmė viešosios erdvės desovietizavimo įstatymą bet Vilniaus valdžia uždelsė šio įstatymo įgyvendinimą. O dabar paskubomis suformavo specialią darbo grupę, kuri atliks skubų Vilniaus gatvių, įstaigų, memorialinių lentų pavadinimų „idėjinį auditą“ ir sudarys sąrašą tų, kurie nepriimtini.
Kol kas kalbama apie Salomėją Nėrį, Liudą Girą ir Petrą Cvirką. Pažymėtina, kad šių poetų, prozininkų ir visuomenės veikėjų vardai yra neatsiejamai susiję su Tarybine Lietuva ir yra gerai žinomi.
Salomėja Neris (1904-1945) 1928 m. užmezgė ryšius su pogrindine Kauno universiteto Lietuvos komjaunimo kuopele, kurią. 1931 m. tapo Kominterno ryšininke, 1934 – 1936 m. palaikė ryšį su pogrindiniu komunistiniu laikraščiu „Žemaitijos tiesa“. Vėliau ji tapo Kominterno ryšininkė su Lietuvos ir Lenkijos Komunistų partijų vadovais Paryžiuje. Grįžusi dirbo gimnazijoje Kaune.
1940 m. kartu su Liaudies Seimo deputatais – Liudu Gira, Justu Paleckiu, Petru Cvirka ir kitais – ji tapo vadinamosios įgaliotosios delegacijos, kuri kreipėsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą dėl Lietuvos priėmimo į Tarybų Sąjungą, nare. 1941 metais buvo išrinkta į TSRS Aukščiausiąją Tarybą. Iš suvažiavimo tribūnos ji perskaitė savo „Eilėraštį apie Staliną“. Ji taip pat parašė eilėraščius, šlovinančius komunistų partiją ir Tarybų valdžią, poemą „Bolševiko kelias“ (1940, apie V. I. Leniną) ir kitus kūrinius.
Per Didįjį Tėvynės karą poetė kartu su sūnumi iš pradžių buvo evakuota į Penzą, vėliau – į Ufą. Ji ne kartą buvo išvykusi į frontą, kur su savo eilėraščiais koncertavo p Raudonosios armijos lietuvių kariams. Po karo Penzoje ant namo gatvėje, kur Salomėja gyveno 1941-1942 m., buvo įrengta memorialinė lenta.
Neabejotina, kad šiandieniniams antitarybininkams Lietuvoje plaukai gali stoti piestu nuo tokios turtingos komunistinės, raudonos Salomėjos Neries biografijos, nuo jos bendraminčių gyvenimo istorijų. Taigi valdžia imasi jų atminimo pašalinimo iš „viešosios erdvės“…
