Nuo pirmadienio (gruodžio 5 d.) prasidėjo neterminuotas„Vilniaus viešojo transporto“ vairuotojų streikas. Nors ir toliau bus aptarnaujami visi maršrutai, tačiau autobusai ir troleibusai kursuos rečiau. Teigiama, kad į miesto gatves gali išvažiuoti trečdaliu mažiau aptarnaujančiojo transporto. Tai antras Vilniaus viešojo transporto darbuotojų streikas per daugiau nei 2 dešimtmečius.
Vairuotojai reikalauja didesnio darbo užmokesčio ir geresnių darbo sąlygų. VVT profsąjunga reikalauja atlyginimų sistemą įtraukti į kolektyvinę sutartį, joje įtvirtinti 10 proc. algų augimą ir iš esmės nebloginti 2018-ųju kolektyvine sutartimi pasiektų susitarimų. Daugiausiai nesutarimų su administracija kyla dėl pakoreguotos darbo kokybės priedų tvarkos. Iki šiol įmonėje taikyta vadinamoji išskaitų sistema, kai minėtas priedas buvo mažinamas už nepunktualumą, keleivių skundus ir kitus darbo drausmės pažeidimus.
Nuo gruodžio galiojanti sistema numato motyvacinių priedų mokėjimą, paremtą „taškų sistema“, pridedant jį prie fiksuoto atlyginimo. Anot administracijos, pavyzdingiems darbuotojams šis priedas gali siekti daugiau nei 250 eurų per mėnesį. Profesinė sąjunga savo ruožtu sako, kad įvairus priedai gali būti mokami simpatijų ir antipatijų principu, nes kriterijai gana subjektyvus.
„Nė vienas darbuotojas nežino, kokį darbo užmokestį gaus rytoj, nes jis reguliuojamas vienadieniais direktoriaus įsakymais“, – teigia VVT profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius.
Kita vertus, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad streikas yra pati kraštutiniausia forma darbuotojams ginti savo teises, išnaudojus „absoliučiai visas galimybes susitarti su darbdaviu“.
Tačiau tokia priemonė, priešingai nei įprasta kai kuriose Vakarų šalyse, anot jos, nėra populiari Lietuvoje tiek dėl per menko darbuotojų solidarumo, visuomenės palaikymo, tiek dėl griežtų streikų organizavimo taisyklių.
SP Infocentras
