Palyginti neseniai, liepos 21 d. Ukrainoje įsigaliojo taip vadinamas „darbo optimizavimo“ įstatymas. Jo paskirtis – esant karo stoviui suintensyvinti neva „už mūsų ir jūsų laisvę“ (o realiai – už neonacizmą ir JAV geopolitinius interesus regione) kariaujančios valstybės ekonomiką.
Ir kaipgi tai atrodo praktiškai?
Įvedama 60 val. darbo savaitė (taigi: 10 val. darbo diena). Tuo tarpu, laisvadienių ir apskritai atostogų klausimai valstybės perleidžiami pilnon darbdavio žinion.
Na, o kas gi šiandiena yra „darbdavys“? Privatus kapitalo savininkas. – kapitalistas. O šiuolaikinio potarybinio (kriminalinio) kapitalizmo kontekste, kapitalistas paprastai – be to dar ir vagis; nes pats šis savininkų sluoksnis 90-aisiais susiformavo „prichvatizuojant“ iki tol buvusią valstybinę ir kooperatinę tarybinės liaudies nuosavybę…
Taigi, Ukrainoje apie tokį dalyką, kaip 8 val. darbo dieną ir 40 val. darbo savaitę jau oficialiai galima pamiršti. Ir tai, žinoma, susiję su įtempta karine situacija, mat, kol Vakarų propaganda tauškia apie neva „triumfuojančią ukrainiečių armiją“, realiai Ukrainos demilitarizavimo ir denacifikavimo specoperaciją vykdantys rusų kariai lėtai, bet užtikrintai stumiasi į priekį – ir fašistuojančio Kijevo krachas taip pat lėtai, tačiau neišvengiamai artėja…
Bandant šią neišvengiamybę atitolint (o, galbūt, šia neišvengiamybe tik prisidengiant), Ukrainoje ir „prastuminėjami“ tokie įstatymai, kuriais valdantieji sluoksniai tik legalizuoja dar didesnį absoliutų dirbančiųjų išnaudojimą, nei anksčiau (tai konstatuojant atminkime, kad pomaidaninė Ukraina pagal ekonominius rodiklius jau stovi lygioje gretoje su eile trečiojo pasaulio šalių).
Šiame kontekste, galimas toksai palyginimas: juk 1918 m. Rusijoje prasidėjus pilietiniam karui tarp raudonųjų ir baltųjų, buvo įvestas karinio komunizmo režimas. Ir su aiškiu tikslu – telkti visas jėgas jaunosios Tarybų šalies pergalei kovoje tiek su vidaus, tiek išorės priešais. Na, su tokia programa raudonieji nugalėjo. O štai šiandien Ukraina – fašistuojanti kriminalinio kapitalizmo valstybė, su komunizmu nieko bendro neturinti, irgi įsiveda tam tikrą „sukarintą“ režimą. Tiktai ne tam, kad gintų naują ir humaniškesnę visuomenės santvarką. Ir tikrai ne tam, kad gintų savo savarankiškumą. O tiktai tam, kad toliau siųstų savo tautiečius į mūšio lauką kovoti ir galiausiai žūti už vietos oligarchų, fašistuojančių banditų bei jų amerikietiškųjų šeimininkų interesus. Štai tokį tad turime ukrainietišką karinį kapitalizmą!
Galbūt, atsiras ir jo lietuviškų gerbėjų, paraginsiančių vaivorykštinį-landsberginį Seimą ir čia, Lietuvoje, prastumti panašius įstatymus (60 val. darbo savaitę ir t. t.)? Klausimas atviras. Tad, kaip sakoma: pagyvensim – pamatysim!
Šaltinis: https://iz.ru/…/na-ukraine-rabochuiu-nedeliu-uvelichili…
