Naujoje (publikuota 2021 liepos 9 dieną) „Oxfam“ ataskaitoje sakoma, kad net 11 žmonių kiekvieną minutę gali mirti nuo bado ir nepakankamos mitybos. Tai yra daugiau nei dabartinis COVID-19 mirties lygis pasaulyje, kuris yra maždaug septyni žmonės per minutę.
Ataskaitoje „Bado virusas dauginasi“ sakoma, kad kariniai konfliktai išlieka pagrindine bado priežastimi.
Apskritai 155 milijonai žmonių visame pasaulyje dabar patiria krizę dėl maisto stygiaus arba badauja – tai yra 20 milijonų žmonių daugiau nei pernai. Maždaug du iš trijų šių žmonių badauja pirmiausia dėl to, kad jų šalis kariauja ar yra paliesta karinio konflikto.
Ataskaitoje taip pat aprašomas didžiulis poveikis, kurį ekonominiai sukrėtimai, ypač kuriuos pablogino koronaviruso pandemija, ir stiprėjanti klimato krizė, privertė badą sukelti dar dešimčiai milijonų žmonių. Masinis nedarbas ir labai sutrikdyta maisto gamyba nulėmė 40 proc. Pasaulinių maisto kainų padidėjimą – tai didžiausias per pastarąjį dešimtmetį kilęs augimas.
„Oxfam“ vykdančioji direktorė Gabriela Bucher sakė:
„Šiandien nenumaldomas konfliktas dėl COVID-19 sukelto ekonomikos nuosmukio ir stiprėjanti klimato krizė privertė daugiau nei 520 000 žmonių patekti į badaujančių gretas. Užuot kovojusios su pandemija, kariaujančios šalys kovojo tarpusavyje ir pernelyg dažnai suteikė paskutinį smūgį milijonams žmonių, kuriie jau nukentėjo nuo klimato katastrofų bei ekonominių sukrėtimų“.
Nepaisant pandemijos, pasaulinės karinės išlaidos padidėjo 51 mlrd. USD – tiek, kad padengtų šešis su puse karto daugiau, nei JT (Jungtinės tautos) sako, kad reikia norint panaikinti maisto trūkumą.
Tuo tarpu konfliktai ir smurtas padidino perkeltų žmonių skaičių, o 2020 metų pabaigoje 48 milijonai žmonių turėjo palikti savo namus.
„Badas ir toliau naudojamas kaip karo ginklas, atimantis maistą ir vandenį iš civilių ir trukdantis humanitarinei pagalbai. Žmonės negali saugiai gyventi ar rasti maisto, kai bombarduojami jų turgeliai, naikinami pasėliai ir gyvuliai “.
Aštuonių vaikų motina Bahjah iš Hadžado gubernijos Jemene, kuriai teko bėgti kelis kartus, sakė „Oxfam“: „Mano vyras yra per senas darbui, o aš sergu. Mums neliko nieko kito, kaip išsiųsti vaikus prašyti maisto iš žmonių ar rinkti restoranų išmestus likučius. Net maisto, kurį jiems pavyko surinkti, nepakako “.
Bucher sakė: „Pandemija taip pat paskatino dar gilesnę nelygybę mūsų pasaulyje. 10 turtingiausių žmonių, iš kurių devyni yra vyrai, turtas pernai padidėjo 413 mlrd. Tai yra 11 kartų daugiau nei to, kas, JT teigimu, reikalinga visai jos pasaulinei humanitarinei pagalbai “.
Kai kurie didžiausi bado židiniai, įskaitant Afganistaną, Etiopiją, Pietų Sudaną, Siriją ir Jemeną, tebėra kamuojami konfliktų ir nuo praėjusių metų tik didino badaujančių gretas.
Remiantis naujausia IPC analize, daugiau kaip 350 000 žmonių Etiopijos Tigray regione badauja, tai didžiausias skaičius užfiksuotas nuo Somalio krizės 2011 metais kai mirė ketvirtis milijono somaliečių. Manoma, kad daugiau nei pusė Jemeno gyventojų šiais metais susidurs su maisto nepritekliaus krize arba badu.
Alkanų taip pat padaugėjo besiformuojančiuose bado epicentruose „vidutines pajamas gaunančiose šalyse, tokiose kaip Indija, Pietų Afrika ir Brazilija“, kuriuose taip pat sparčiausiai padaugėjo COVID-19 infekcijų.
Keletas ataskaitų apie bado atvejus atskirose šalyse:
Brazilija: Priemonės, kuriomis siekiama sustabdyti virusų plitimą, privertė mažąsias įmones uždaryti, o daugiau nei pusė dirbančių brazilų neteko darbo. Absoliutus skurdas beveik trigubai padidėjo – nuo 4,5% iki 12,8%, o apie 20 milijonų žmonių buvo priversti badauti. Federalinė vyriausybė užsitikrino paramą tik 38 milijonams pažeidžiamų šeimų, o likę milijonai žmonių neturėjo net minimalių pajamų.
Indija: COVID-19 infekcijos pablogino visuomenės sveikatą bei pajamas, ypač migruojantiems darbuotojams ir ūkininkams, kurie buvo priversti palikti savo derlių lauke, kad pūtų. Daugiau nei 70% apklaustų žmonių 12-oje valstijų sumažino savo mitybą, nes negalėjo sau leisti mokėti už maistą. Mokyklų uždarymas iš 120 mln vaikų atimdavo ir pagrindinį jų maistą.
(Norint sužinoti apie situaciją Indijoje rekomenduojame perskaityti mūsų rašytą tekstą – „Klasių kova Indijoje“.)
Jemenas: Dėl blokadų, konfliktų ir kuro krizės pagrindinių maisto produktų kainos nuo 2016 metų išaugo daugiau nei dvigubai. Humanitarinė pagalba sumažėjo perpus, to pasekoje sumažino pagalbą maistu 5 milijonams žmonių. Manoma, kad 2021 m. Liepos mėnesį žmonių, patiriančių badą, skaičius patrigubės ir išaugs iki 47 000.
Sahelis: labiausiai konfliktų draskomose šalyse, tokiose kaip Burkina Fasas, nuo 2019 iki 2020 m. Badas atveju išaugo daugiau nei 200 procentų – nuo 687 000 iki 2,1 milijono žmonių. Stiprėjantis smurtas Sahelio centre ir Čado ežero baseine privertė bėgti 5,3 milijono žmonių ir padidino maisto produktų kainas. Klimato krizė pablogino padėtį: potvynių skaičius nuo 2015 m išaugo, nuniokojo pasėlius ir pakirto 1,7 milijono žmonių pajamas.
Pietų Sudanas: Praėjus dešimčiai metų nuo nepriklausomybės, daugiau kaip 100 000 žmonių badauja. Praėjusiais metais besitęsiantis smurtas ir potvyniai sutrikdė žemės ūkį ir privertė palikti savo namus apie 4,2 milijono žmonių. Iki šiol finansuota mažiau nei 20% iš 1,68 mlrd. JAV dolerių vertės JT humanitarinės pagalbos Pietų Sudanui.
Paruošta pagal „Oxfam“ ataskaitą
Socialistų partija
