Geros žinios atėjo iš Kazachstano, kur naftos darbuotojų streikas Žanaozene baigėsi jų pergale.
Streikuojančių „MADIBA“ darbininkų pagrindinis reikalavimas buvo padidinti darbo užmokestį nuo 80–90 iki 180–200 tūkstančių tenge. Iš pradžių darbdaviai bandė priešintis ir darbuotojai net gavo pranešimą, kad streikas yra „neteisėtas“.
Tačiau galiausiai direktoratas pasidavė ir paskelbė apie atlyginimų didinimą. Šis atvejis yra dvigubai įdomus, nes dauguma kairiųjų aktyvistų žodį „Zhanaozen“ sieja su dar vienu naftos darbuotojų streiku 2011 m. Tada streikuotojai taip pat reikalavo didesnio darbo užmokesčio – ir atsakydami į tai jie gavo kulkas. Tada, remiantis įvairiais šaltiniais, žuvo nuo penkiolikos iki septyniasdešimt žmonių, šimtai buvo sužeisti, sumušti ir represuoti.
Akivaizdu, kad per pastaruosius dešimt metų nuo tų kruvinų dienų Kazachstano kapitalas tapo mažiau kraugeriškas.. Tai, žinoma, nenuostabu – nes ir Jungtinėse Valstijose klasių kova prasidėjo nuo kulkų, tačiau tam tikru momentu Amerikos turtingieji suprato, kad šaudyti darbininkus nėra labai naudinga jiems patiems.
Deja, kapitalas turi begalę kitų būdų, kaip sumažinti darbo sąnaudas ir padidinti savo pelną, ne mažiau efektyvius nei kulkos. Taigi, darbininkai, tame tarpe ir kazachai, neturėtų atsipalaiduoti.
Nepaisant visko, žinios apie sėkmingus streikus yra labai įkvepiančios ir dar kartą parodo, kad kolektyvinė kova bei pasipriešinimas yra geriausias būdas pasiekti didesnį atlyginimą ir pagerinti darbo sąlygas.
