Praėjo 114 metų nuo socialistinio Čilės prezidento Salvadoro Aljendė gimimo dienos. 1908 metų birželio 26 dieną Valparaise gimęs Aljendė pagal gimimo teisę galėjo priklausyti tiems, kurie negyventu varge. Jo šeima priklausė Čilės aristokratams.
Tačiau dar jaunystėje jis susipažino su Markso darbais ir užsikrėtė socializmo idėjomis. Būdamas 25 metų Salvadoras Aljendė kartu su bendraminčiais įkūrė Čilės socialistų partiją. Šalyje, kurioje anuo metu eilinis diktatorius beviltiškai mėgdžiojo Musolinį, tai buvo beprotiška drąsa.
Už tai Aljendė atsipirko šešiais mėnesiais kalėjimo ir negalėjimu gauti normalaus darbo. Sertifikuotas gydytojas Salvadoras rado darbo vietą tik morge.
Jaunas gydytojas ir politikas užsitarnavo principų nekeičiančio žmogaus žinomumą. Tapęs Socialistų partijos vadovu, jis 1948 metais nedvejodamas paliko ir postą, ir partiją, kai socialistai nusprendė pritarti valdžios įvestam komunistų veiklos draudimui. Aljendė sukūrė naują „Liaudies socialistų partiją“ nuo nulio, bet paliko ir ją, kai jo bendražygiai prezidento rinkimuose nusprendė palaikyti buvusio diktatoriaus kandidatūrą.
Jis kelis kartus kandidatavo prezidento rinkimuose, bet nesėkmingai. Aljendė juokavo: „Tikriausiai ant mano kapo bus parašyta – čia guli būsimas Čilės prezidentas“.
Tačiau 1970 metais socialistus, komunistus ir kitus kairiuosius judėjimus vienijančios koalicijos „Liaudies vienybė“ kandidatas Salvadoras Aljendė prezidento rinkimuose nugalėjo proamerikietišką kandidatą Ž. Rodrigesą.
Pagerėję santykiai su SSRS ir socializmo šalimis, plati socialinių reformų programa, švietimo ir medicinos paslaugų prieinamumas skurdžiausiems gyventojų sluoksniams – taip „draugas socialistas- prezidentas“ pradėjo vykdyti savo rinkiminius pažadus.
Vašingtoną labiausiai papiktino vario lydymo pramonės, priklausančios JAV įmonėms, nacionalizavimas. Nors buvo kalbama ne apie ekspropriaciją – Čilės vyriausybė buvo pasirengusi išmokėti kompensacijas Amerikos korporacijoms, bet jos tai atmetė.
1973 metais JAV surengė karinį perversmą Čilėje, kuriam vadovavo generolas ir būsimas diktatorius Pinočetas. Jis asmeniškai paskambino Aljendei į prezidento rūmus ir pareikalavo pasiduoti. „Aš nepasiduosiu. Ir aš nepaliksiu rūmų. Pasiduoda tik bailiai“, – atsakė Aljendė.
Su automatu rankose jis pasipriešino pučistams, šturmuojantiems prezidento rūmus. Kai jų šturmo grupės įsiveržė į Aljendės biurą, Čilės prezidentas jau buvo negyvas. Nenorėdamas patekti į pučistų rankas, prezidentas Salvadoras Aljendė nusišovė. Bet pučistai vis vien sušaudė ir negyvą prezidentą. Vėliau Aljendės kūne rasta net 13 kulkų.
Jis liko ištikimas savo principams iki galo. Pasaulyje yra daug politikų, kurie savo požiūrius keičia kaip pirštines, priklausomai nuo konjunktūros. Tačiau tokių politikų kaip socialistas Aljende šiandien beveik nebeliko.
SP Infocentras
