Sekmadienį (2018-12-09) Vilniuje vyko masinė streikuojančių mokytojų palaikymo akcija „Paskutinis skambutis“. Maždaug 6 tūkst. žmonių nešini skambučiais, plakatais ir vėliavomis judėjo Gedimino prospektu nuo Švietimo ir Mokslo ministerijos link Vyriausybės, stojo į gyvą grandinę.
Akcija išsiskyrė gana margu politinio dalyvavimo spektru. Renginį organizavo šoumenas A. Tapinas, kuris oficiozinės žiniasklaidos tituluojamas „profesinių sąjungų suburėju“. Akcijoje dalyvavo virš 40 įvairiausių profesinių sąjungų. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, dėl kurio surengto pedagogų streiko viskas ir prasidėjo, teigė kad jų pagrindinis reikalavimas – teisinga apmokėjimo sistema.
Iš tikrųjų, dabar įvestas mokytojų etatinis apmokėjimas yra iškreiptas, nes didžioji dalys mokytojų išvis neturi pilno etato. Bet tai ankstesnių begalinių švietimo sistemos „reformų“, kurios tęsiesi jau 25 metus, rezultatas.
Akcijoje dalyvavo ir grupė jaunų žmonių su revoliucine Če Gevaros vėliava. Pakalbinti „Delfi“ žurnalistės jie teigė, kad palaiko mokytojus, tačiau kritikuoja A. Tapiną ir konservatorius bei priminė „naktinę“ Kubiliaus reformą, kuri ir sukūrė dabartinę ekonominę situaciją.
Jaunuolius kaip mat užsipuolė patriotiškai nusiteikusi moteriškė, kuri savo ruožtu priminė jiems „Nepriklausomybės kovas ir Stalino trėmimus“.
Pasirodo pakanka vienai ryžtingesnei profsąjungai atlikti vieną radikalesnį veiksmą ir Lietuvoje galima sukelti vos ne revoliuciją. Deja, spalvota revoliucija, nes tikrai socialinei revoliucijai nėra nei objektyvių, nei subjektyvių prielaidų. Bet, kaip sakė K. Marksas: „Istorijos kurmis rausia lietai, bet užtikrintai“. Kad jis per daug ilgai nesikapstytu tamsoje prasmingos yra ir aukščiau paminėtos „švietėjiškai – protestines“ jaunimo akcijos.
O kol kas spalvotų revoliucijų bumerangas, paleistas Vakarų „laisvojo pasaulio“ spectarnybų į potarybinę bei kitokia „nelaisvo pasaulio“ erdvę, grįžta į „Senutę Europą“. Prancūzija, Italija, Vokietija, Belgija, Graikija, o dabar ir Lietuva tampa socialinių protestų bei politinių žaidymų arena.
SP Infocentras
