1918 m. gruodžio 8 d. Vilniuje buvo suformuota Lietuvos laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė. Vincas Mickevičius-Kapsukas buvo išrinktas jos pirmininku ir užsienio reikalų ministru. Gruodžio 16 d. Laikinoji revoliucinė vyriausybė išleido istorinį manifestą ir paskelbė vokiečių okupacinės kariuomenės valdžios panaikinimą, Lietuvos Tarybos paleidimą, valdžios perėjimą darbininkų deputatų taryboms bei savistovės Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įkūrimą.
***
Iš Antano Sniečkaus knygos „Vincas Mickevičius-Kapsukas“ (Vilnius, 1957)
Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos įtakoje 1918 m. Lietuvoje sustiprėjo revoliucinis judėjimas. Žiauraus kaizerinės okupacijos režimo iškankinti Lietuvos darbininkai ir valstiečiai su džiaugsmu sutiko žinią apie Spalio revoliu cijos pergalę. Kapitalistų ir dvarininkų valdžios nuvertimas Rusijoje, dvarininkų žemės dalinimas žemės ūkio darbinin kams ir mažažemiams valstiečiams, imperialistų sukurstyto grobikiško karo nutraukimas revoliucionizavo Lietuvos darbo žmones, sustiprino jų troškimą pasekti broliškųjų Tarybų Rusijos tautų pavyzdžiu.
Sudarius Bresto taiką, į vokiečių okupuotąją Lietuvos teritoriją vis daugiau ėmė grįžti gyvųjų Spalio revoliucijos liudininkų ir dalyvių. Jų poveikyje pasiaukojama rusų darbininkų ir valstiečių kova prieš savo engėjus, už Tarybų valdžią susilaukė dar karštesnio pritarimo Lietuvos darbo žmonių tarpe.
Gilus darbininkų ir valstiečių masių nepasitenkinimas savo varginga, beteise padėtimi, neapykanta pavergėjams- okupantams ir jų tarnams iš buožių, dvarininkų ir buržuazijos tarpo sukėlė masinį pasipriešinimo sąjūdį. Jis pasireiškė streikų judėjimo augimu miestuose, padidėjusia gaivališka partizanine kova kaimuose, okupantų potvarkių sabotavimu. Liaudies masėse brendo idėja nuversti esamą santvarką ir Rusijos darbininkų bei valstiečių pavyzdžiu įvykdyti socialistinę revoliuciją Lietuvoje.
Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos įtakoje, Rusijos Komunistų partijos CK padedant, 1918 metais susikuria Lietuvos Komunistų partija.
Vienas iš aktyviausių Lietuvos Komunistų partijos organizatorių kartu su Z. Angariečiu, P. Eidukevičium ir kt. buvo Vincas Kapsukas. Kaip RKP(b) Lietuvių sekcijų Centro Biuro narys ir Lietuvos reikalų komisaras, jis aktyviai dalyvavo kuriant komunistines organizacijas Lietuvoje, siuntė į okupuotosios Lietuvos teritoriją komunistinę literatūrą, propagavusią Didžiojo Spalio idėjas. 1918 m. rudenį Vincas
Kapsukas du kartus pats buvo atvykęs į Vilnių susitikti su vietiniais bolševikais, kad geriau sutvarkytų partinį darbą.
Kaizerinės Vokietijos sutriuškinimas ir jos kariuomenės kapituliavimas pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, kilusi Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos įtakoje Lapkričio revoliucija Vokietijoje sudarė palankias sąlygas revoliucijos vystymuisi okupuotuose rajonuose. 1918 m. lapkričio 13 d. Tarybų Rusija anuliavo Vokietijos imperialistų primestą Bresto sutartį.
Lietuvos darbininkai ir valstiečiai, komunistų vadovauami, ėmė smarkiai ginkluotis, kurti kovos būrius. Sparčiai augo profsąjunginės organizacijos. Dar 1918 m. lapkričio mėnesį žemės ūkio darbininkų komitetai pradėjo kontroliuoti eilę dvarų. Nugalint atkaklų vokiškųjų okupantų ir jų tarnų— buržuazinių nacionalistų pasipriešinimą, kūrėsi Darbininkų atstovų tarybos miestuose.
1918 m. lapkričio pabaigoje Vincas Kapsukas nelegaliai atvyko į vokiečių okupuotą Vilnių ir aktyviai įsijungė į kovą už Tarybų valdžią Lietuvoje.
1918 m. gruodžio 8 d. Lietuvos KP CK posėdyje Vilniuje buvo sudaryta Lietuvos Laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė, kurios priešakyje Komunistų partija pastatė Vincą Kapsuką.
Plačiųjų liaudies masių revoliucinių veiksmų dėka 1918 metų pabaigoje ir 1919 metų pradžioje didžiojoje Lietuvos teritorijos dalyje buvo įvesta Tarybų valdžia.
1918 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė išleido manifestą. Tai buvo proletarinės diktatūros Lietuvoje paskelbimo manifestas.
***
1918 12 16 d. V. Mickevičiaus – Kapsuko manifestas prasidėjo žodžiais:
„Sukilusių Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių vardu, Lietuvos raudonarmiečių vardu, skelbiame karinės Vokietijos okupacijos, Lietuvos Tarybos ir visų kitų buržuazinių tautinių tarybų ir komitetų valdžią nuversta. Visa valdžia pereina į Lietuvos darbininkų, bežemių ir mažažemių atstovų tarybų rankas“.
Šaltinis: Z. Angarietis. LKP įsikūrimas ir proletarinė revoliucija Lietuvoje (1918-1919 m.). Vilnius, 1962
SP Infocentras
