2020-aisiais žmonės labiausiai bijojo ne tik koronaviruso, žemos medicinos paslaugų kokybės, jų neprieinamumo ir gydymo įstaigų aplaidumo bei karantino apribojimų.
Jie taip pat bijojo kylančių kainų, skurdo ir nedarbo, mažų ir vidutinių įmonių žlugimo ir bankroto, staigaus pajamų kritimo. Jie bijojo dėl savo vaikų ir artimųjų likimo.
Pagrindinė Lietuvos problema, kaip ir visos dabartinės pasaulio santvarkos, yra ne tiek pandemija, kiek sisteminė globalinio kapitalizmo krizė. Šiandien vyksta kapitalizmo modelio performatavimas. Pagrindinis kapitalizmo veiksnys – kapitalistas ir jo valdomas kapitalas galutinai tampa visos politikos, ekonomikos ir kultūros ašimi.
Buržuazinė propagandinė mašina formuoja nuomonę, kad ir pridėtinę vertę kuria pats kapitalistas, o ne samdomi darbuotojai. Transnacionalinės korporacijos su neoliberalizmo ideologijos pagalba stumia į užribį nacionalines valstybes. Suskaitmenintų žmonių valdymas įgauna neregėtus mastus ir formas. Pandemijos sukeltas vajus ir panieka – tai pasekmė, kapitalizmas – priežastis. Koronoviruso pandemija tik pagilino kapitalizmo krizę. 2020-tai visom prasmėm Didžiosios Depresijos metai. Ir panašu, kad tai tik pradžia.
Mums reikia ne tik skubių kovos su pandemija veiksmų, bet ir antikrizinių priemonių. Visų pirma, skubios socialinės gyventojų paramos. Deja, vietoje tuo naujos dešiniųjų Lietuvos vyriausybės programoje akcentuojamas „aukštos pridėtinės vertės kūrimas bei pagarba privačiai nuosavybei».
Kapitalizmo krizė gali pražudyti ženkliai daugiau žmonių nei koronovirusas. Žmonės miršta nuo krizės, nuo vientvės, nuo insultų ir infarktų, nuo kitų ligų, susijusių su baime prarasti darbą, pajamas, neišmokėti paskolų, negalėti išlaikyti savo šeimas. Todėl jie ir žudosi, ir nusigeria, ir emigruoja bei pasiduoda įvairioms manipuliacijoms.
Tikrasis virusas, kuris žudo žmones, yra kapitalizmas.
SP Infocentras
