Nužudytas Haičio Respublikos prezidentas

Liepos 7-osios naktį grupė nežinomų asmenų savo gyvenamojoje vietoje nušovė Haičio Respublikos prezidentą Jovenelį Moisesą. Haičio valdžia pranešė, kad prieš nužudant, jis dar buvo kankinamas. Išpuolio metu buvo sužeista ir jo žmona, kuri nugabenta į ligoninę. Šalyje įvesta karo padėtis.

Moiseso nužudymas, žinoma, neliko nepastebėtas pasaulio bendruomenės. Oficialus įvairių valstybių pareigūnai, kaip paprastai būna tokiais atvejais, reiškia užuojautą, sielvartauja ir skelbia diplomatiškai neutralius pareiškimus, kurie dažniausiai kartoja vienas kitą.

Bet mes galime sau leisti prabangą nebūti neutraliais. Pažvelkime į Haitį atidžiau. Haitis yra ne tik neturtinga šalis, bet viena skurdžiausių pasaulio valstybių (75 proc. jos piliečių gyvena atvirame skurde), kuri kamuojama vidinių politinių, ekonominių ir socialinių kataklizmų.

Tuo pačiu metu Haitis yra pavyzdinė rinkos ekonomikos šalis. Praėjusio šimtmečio 90-aisiais (po 1991 m. karinio perversmo) prasidėjusios rinkos reformų sumažino valstybės įtaką šalies ekonominiams procesams, buvo sėkmingai liberalizuoti praktiškai visi ekonomikos sektoriai. Švietimas ir sveikatos priežiūra yra privatūs. Verslas gavo daugybę privilegijų.

Šalyje praktiškai nėra valstybinės socialinės politikos, tačiau Haitis turi tvirtus tarptautinius ryšius, ypač su JAV. Jungtinės Valstijos yra ne tik nuolatinis Haičio prekybos partneris, bet ir nuolatinis šiukšlių (įskaitant ypač toksiškas), tiekiamų į Haičio sąvartynus, „tiekėjas“.

Jovenelis Moisesas atėjo į valdžią 2017 m., Kai haitiečių padėtis buvo visiškai tokia pati. Kaip ir dera naujam prezidentui, jis karštai žadėjo ir žadėjo daug: išvesti šalį iš skurdo, plėtoti pramonę ir remti dirbančius žmones. Tačiau populizmas ir demagogija nevirto stebuklingais virsmais, o iš 2017 m. vargana, kriminalizuota ir korumpuota šalis atėjo į 2021 m. Tik, kaip liudija patys haitiečiai, su dar didesniu visų blogybių mastu, tame tarpe ir narkotikų kontrabanda.

Jovenelio Moiseso reputacija žmonių akyse, švelniai tariant, nebuvo labai gera. Tačiau Moisesas nebuvo ir negalėjo būti visų Haičio bėdų priežastis, net jei jis buvo pigus populistas ir korumpuotas pareigūnas, turintis diktatoriaus manierų. Teroras prieš atskirus valdininkus, nepakeičiant pačios socialinės ir ekonominės sistemos, neišvengiamai turi drakono efektą poveikį: po vienos nukirstos galvos išauga kita, lygiai tokia pati.

Kol kas nėra žinoma, kas tiksliai stovėjo už Jovenelio Moiseso nužudymo, tačiau galima daryti išvadą, kad tai buvo politiškai motyvuotas aktas. Kas bebūtų Moiseso žudikai – jo politiniai oponentai, besivadovaujantys savanaudiškais interesais, ar ugningi liaudies kovotojai, kurie taip spontaniškai ir beviltiškai surado pykčio išeitį – vargu ar likvidavus apsimelavusį prezidentą, pagerės paprastų haitiečių gyvenimas.

Įdomu tai, kad praėjus vos kelioms dienoms po prezidento nužudymo Haičio vyriausybė paprašė JAV ir JTO atsiusti savo kariuomenę į respubliką.

Socialistų partija