Tam yra daugybė priežasčių, o pagrindinė yra laipsniškas vadinamosios „vidurinės klasės“ išplovimas ir, atitinkamai, didėjantis daugumos žmonių proletarizavimas ir vis didėjantis parazitinės mažumos praturtėjimas, kurių viena iš pasekmių yra bedugnės gilėjimas ne tik tarp vargšų ir turtingųjų kiekvienoje atskiroje šalyje, bet ir tarp skirtingų tautų ir šalių pasaulyje.
Šiandien ne visi prisimena marksistinio teiginio apie „ekspropriatorių eksproprijavimo“ esmę. Dauguma prisimena tik antrąją jo dalį apie buržuazijos eksproprijavimą.. Tačiau yra ir pirmoji, o būtent, kad vykdant pradinį kapitalo kaupimą, buržuazija pirmoji eksproprijavo didžiulę masę mažų savininkų (amatininkų ir valstiečių), paversdama juos visus milžiniška samdomo darbo armija.
Kaip matome, šis procesas nesibaigia iki šių dienų, ir kuo ilgiau žemėje egzistuoja kapitalizmas, tuo labiau žmonijos proletarizacija progresuos. Taigi visas pasaulis pamažu, bet užtikrintai juda naujos socialistinės revoliucijos link, nes visos buržuazinių valstybių priemonės įvairiais apmokestinimais ir įstatymais apriboti kapitalo apetitus bei koncentraciją ir tokiu būdu sušvelninti atotrūkį tarp vargšų ir turtingųjų, iš esmės nieko neduoda.
„Financial Times“ rašantis „Morgan Stanley“ analitikas Ruchiras Sharma teigia, kad koronaviruso pandemija sustiprino nelygybę tarp pasaulio turtingųjų ir vargšų. 2020 m. turtingieji tapo turtingesni 5 trln. USD. Iš viso milijardieriai valdo 13 trln. Tai tampa „politine problema“ ir gali „sukelti neigiamą visuomenės reakciją į patį kapitalizmą“, – daro išvadą R. Charma.
Kapitalizmas negali būti „baltas ir pūkuotas“ dėl savo socialinio ir ekonominio pobūdžio, o jei jis kai kur įgauna daugiau ar mažiau civilizuotas formas, tai neatsitinka dėl buržuazinių ponų ir jų politikų dosnumo ar išminties. Ne, buržuazijai ir jų politikams visada reikia maždaug to paties – pelno, nepaisant rasės, tautybės, lyties ir religijos.
Kapitalizmas tampa šiek tiek civilizuotesnis tik dėl klasių kovos, kai stiprios profesinės sąjungos ir protesto judėjimai priverčia buržuaziją elgtis padoriau.
Taigi išvada paprasta: be klasių kovos nebus mums laimės. Ir vieno politiko pakeitimas kitu iš esmės nieko nepakeis, kol buržuazija ne susidurs su stipriu ir organizuotu klasiniu priešu.
Sergejus Novikovas
Šaltinis: https://rkrp-rpk.ru/
