Prieš daugiau negu metus, patyliukais, Lietuvoje numirė vienas iš trijų likusių avalynės gamintojų.
Nebeliko AB „Lituanica“. Lietuvoje batus tebegamina tik Šiaulių „Savalin“ ir Vilniaus „Poliūtis“. Tiesa, tiek išlikusios įmonės, tiek ir jau bankrutavusi „Lituanica“ gamino, pagrinde, eksportui. Nuo 80 iki 90% pagamintos produkcijos.
Avalynės gamybos įmonė „Lituanica“ buvo įkurta 1934 metais Kaune ir iki pat bankroto ši akcinė bendrovė buvo didžiausia avalynę gaminanti įmonė Lietuvoje.
1940 metais įmonę buvo nacionalizuota, o vėliau, per karą, sugriauta.
Pirmosiomis pokario dienomis įmonė atstatyta ir čia dirbęs apie šimtas žmonių pagamindavo apie 27000 avalynės porų.
1953-1988 m. įmonė vadinosi „Raudonasis spalis“. Vienu metu įmonėje dirbo apie 2500 darbuotojų. Turėjo, kaip pasakojo ilgametė įmonės darbuotoja Danutė Kalinienė (dirbo Vyr. Inžiniere), savo medicinos punktą su visu personalu (gydytojai, med seselės, ginekologas, akušerės ir t.t.).
1992 m. valstybinė įmonė „Lituanica“ tapo akcine bendrove. 2005 m. AB „Lituanica“ persikėlė į naujai pastatytas modernias avalynės gamybos ir administravimo patalpas Jovarų g. 2a, Kaune.
Pagal naujausią šiuolaikinę technologiją ir paskutines mados tendencijas įmonė gamino įvairią odinę avalynę. Metinį asortimentą sudare apie 300 skirtingų avalynės modelių.
Prioritetinis „Lituanica“ tikslas – aukštos kokybės užtikrinimas, todėl įmonė avalynę gamino laikydamasi tarptautinių kokybės standartų ISO 9001:2008, o natūralią odą, padų poliuretaną ir visas kitas medžiagas pirko tik iš patikimų gamintojų.
Didžiąją dalį vyrų avalynės ir visą moterų avalynę „Lituanica“ gamino naudodama technologiją, pagal kurią avalynės padai iš skysto poliuretano priliejami „Klockner Desma“ agregatais prie batviršių, užtrauktų ant kurpalių. Komfortiška avalynė, pagaminta pagal šią technologiją, yra lengva ir labai lanksti.
Įmonė pletė modernaus dizaino klasikinių vyriškų pusbačių gamybą.
„Lituanica“ gamino avalynę Lietuvos ir Vokietijos boulingo klubams, karių avalynę ir kitą specialios paskirties avalynę.
1987 metais AB „Lituanica“ pradėjo eksportuoti avalynę į Italiją, o 1989 – į Vokietiją. Beje, buvo pirmieji iš Tarybinės Lietuvos gamintojų kurie pradėjo eksportuoti savo produkciją į Vakarus.
Paskutiniu metu eksportas į Europą sudarė apie 80 procentų. Pagrindiniai įmonės „Lituanica“ klientai buvo Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Latvijoje.
Tačiau, nepaisant rastos nišos Vakarų rinkose, įmonė jau kurį laiką susidurdavo su finansinėmis problemomis. O taip pat, mažėjo ir darbuotojų skaičius, jiems vėluodavo atlyginimai.
2018 m. avalynės gamintojos pardavimo pajamos sudarė 1,2 mln. Eur, patirta 0,47 mln. Eur nuostolių.
2020 – ųjų balandžio 29-oji buvo paskutinė darbo diena 79 likusiems šios bendrovės darbuotojams.
Na, bet „Lituanica“ išnykimas tai tik finalinis mūsų avalynės (lengvosios) pramonės degradavimo akordas. Po 1990 metų mūsų gamybos mastai smuko drastiškai. Žiūrėti į apačioje esančią lentelę:
Aišku, galime ir „pasiguosti“. ne mes vieni tokie. Praktiškai visos buvusios TSRS šalys, arba buvusio Varšuvos pakto valstybės, patyrė panašų procesą.
Lenkija – nuo 160 mln. porų 1980 iki 56 mln. porų 1994, Rusija – atitinkamai nuo 385 iki 67 mln., Ukraina – nuo 210 iki 38 mln., Lietuva – nuo 22,5 iki 2,5 mln., Moldavija – nuo 22 iki 2 mln., Armėnija – nuo 12 iki 1,5 mln., Latvija – nuo 7,5 iki 1 mln. porų.
Kad būtų lengviau suprasti procesą štai skaičiai: Aukščiau paminėtos šalys 1990 metais (Lenkijoje smukimas prasidėjo nuo 1980 o ne 1990 metų) pagamino 776,4 milijonų porų batų. Na o 1994 metais, tos pačios šalys, pagamno jau tik 168 milijonus porų.
Buvo pagaminta 608,4 milijonai porų batų mažiau. Tik per 4 metus!
O tuo tarpu visame pasaulyje tendencija buvo tokia: 1990 pasaulyje pagaminta daugiau kaip 6,4 mlrd. porų. Na o 1995 – daugiau kaip 6 mlrd. porų. 400 milijonus porų mažiau. Tačiau žinant, jog buvusios TSRS erdvėje buvo pagaminta 600 milijonų mažiau, tai reiškia, kad 200 milijonai porų batų buvo prieauglis vienai ar kitai kapitalistinei šaliai.
20 a. pabaigoje daugiausia eksportavo Kinija, Italija, Indonezija, Brazilija, Ispanija, Portugalija. Na, bent jau pirmosios keturios, tuo metu, buvo Vakarų pasaulio fabrikai.
Tad štai tokia Lietuvos ir kitų buvusių Tarybinių respublikų lengvosios pramonės (avalynės) istorija.
Marius Jonaitis
Socialistų partija
