Kinijoje planuojama tolinti išėjimo į pensiją amžių

Kinija, vis dar, yra viena iš nedaugelio šalių kurioje galioja senasis išėjimo į pensiją modulis. Tai yra, vyrai į pensiją gali išeiti sulaukę 60 metų, moterys – 55 metų (moterys dirbančios sunkų fizinį darbą – nuo 50 metų).

Tokia išėjimo į pensiją tvarka buvo pritaikyta dar valdant Mao – 1950 metais. Praėjus tik vieneriems metams po pergalingo pilietinio karo ir šalies suvienijimo (1949 metais). Reikia suprasti, kad tokia pensijinė tvarka buvo priimta šalia kaistant Korėjos konfliktui į kurį įsitraukė ir Kinija (ten žuvo pirmininko Mao sūnus).

Tai yra: Šalis nustekenta sunkaus pilietinio karo, prieš tai Japonijos invazija ir okupacija, pasieniuose verda rimti konfliktai. O taip pat turėdama atsilikusią šalį, kurioje veikė labai mažai pramonės ir apie 95% populiacijos buvo mažažemiai ūkininkai arba bežemiai kaimo darbininkai.

Atsilikusi 1950 metų Kinija galėjo diegti pensijinę sistemą kuri buvo paremta tuo, jog vyrai į pensiją išeina 60 metų o moterys 55 metų. Na o 2021 metų Kinija kažkaip „nebeatlaiko“ šios naštos.

Kyla keisti įtarimai ir pradeda vaidentis ridiko koncepcija, kai: „iš išorės raudonas o viduje baltas“. Na, bet šį subtilų, tik siauram rateliui skirtą, juokelį palikime ir pereikime prie argumentų kodėl planuojama pereiti prie pensijinio amžiaus nutolinimo Kinijoje.

Kinijos darbo ir socialinio saugumo akademijos prezidentas Jin Weigang 2021 metų kovo mėnesį pateikį tokį modulį: „Beidžingas kievienais metais vis po kelis mėnesius tolins pensijinį amžių kol bus pasiektas galutinis parėjimas prie naujos tvarkos“.

Nauja tvarka, galutiniame etape, bus išėjimas į pensiją nuo 65 metų (su atskiromis išimtimis dėl kurių diskutuojama).

Verta pažymėti, jog tai pasaulinė tendencija. Apie Lietuvą rašėme straipsnyje „Šioje šalyje nėra vietos senukams?“. Tačiau nei mes, nei šių dienų kinai nesam išskirtiniai. Rusijoje jau nuo 2018 metų pereinama prie 65 metų, Prancūzijoje prieš kelis metus vyko dideli protestai dėl pensijos tolinimo nuo 62 iki 64 metų. Italijoje 2019 sausį buvo nutarta visus į pensiją išleisti nuo 67 metų (perėjimas tęsis iki 2026 metų) ir bus reikalingas 20 metų mionimalus darbo stažas (Lietuvoje 35 metai).

Australija nuo 2023 metų liepos visi į pensiją galės išeiti 67 metų amžiaus ir valdžia leis patiems žmonėms pasirinkti (koks dosnumas!) ar sulaukę 67 metų jie dar nori dirbti ar gal jau pensijon išeiti.

Kadangi tiek aplinkinės šalys (Taivanas, Japonija) tiek ir Europos šalys nuėjo 65+ išėjimo į pensiją keliu tai, kaip teigia žmogiškųjų išteklių ir socialinės apsaugos viceministras You Jun: „Kinija rizikuoja švaistyti žmogiškuosius išteklius“.

Kai tokią retoriką naudoja kokios kapitalistinės korporacijos atstovas ar buržuazinės valstybės deputatas, galima dar suprasti. Bet kai tokia retorika prabyla oficialiai socializmą kuriančios šalies politikas – ne.

Beje, Kinijos naudai (lyginant su Lietuvą) faktelis, jog ten užteks 20 metų darbo stažo norint gauti minimalią pensiją kai tuo tarpu Lietuvoje reikės 35 metu (nuo 2027 metų).

Kaip ir kitur, taip ir Kinijoje, pagrindinis argumentas – senėjanti visuomenė ir besitraukianti darbo jėga. Dalis tiesos tame yra. Pažiūrėkime į šias dvi lenteles.

Kinijos „darbo jėgos“ kaita
Kinijos gyventojų kaita pagal amžiaus grupes

Mes matome nuosekliai augančią 60+ metų gyventojų kategoriją ir palengva mažėjančią dirbančiųjų pilnamečių (iki 55-60 metų) grupę. Vaikų gimstamumas irgi kiek sumažėjęs. Tam yra dvi priežastys. Pagrindinė tai natūralus visuomenės vystymosi procesas kada vyksta masinė industrializcija ir urbanizacija (žmogiškai tariant žmones keliasi į miestus ir ten dirba. Apleidžia žemės ūkį). Vaikų poreikis – kaip darbo jėgos šeimos ūkiuose- atkrenta.
Antroji, gan idiotiška, Kinijos „vieno vaiko politika“ kuri prasidėjo 1979 metais ir galutinai baigėsi tik 2016 metais.

Kaip ir minėjome straipsnyje „Šioje šalyje nėra vietos senukams?“ tas staigus pensininkų išaugimas yra laikinas reiškinys. Kelių dešimčių metų laikotarpyje situacija išsilygina, nes po „baby boom“ kartos eina mažesnio gimstamumo laikotarpio vaikai (be abejo, jau suaugę).
Antra, tas pats pensininkas, jeigu jis to nori ir tam yra pajegūs, gali dirbti ir toliau. Tačiau gauti pensiją ir algą tuo pat metu. Bet šioje vietoje mes ir matome pagrindinį prieštaravimą. Algą.

Kinijos darbo jėgos kaina stabiliai auga ir šiuo metu jau pasiekė, o kai kur ir lenkia, lietuviškas. Kuo labiau darbo rinkoje trūks darbuotojų – tuo labiau tikėtina, kad darbo jėgos kaina augs. Tad bet kokiam kapitalistui (net ir priklausančiam komunistų partijai!), automatiškai, peršasi dvi išeitys:
1. Tolinti pensijinį amžių bei taip darbo rinkoje laikyti senstančią ir silpstančią darbo jėgą kuri, tikėtina, dirbs už pigiau.
2. Imigrantai, kaip „rezervinė kapitalo armija“.

Apie imigracijos politiką ir kaip kinai planuoja pirkti darbo jėgą dar neteko skaityti (nors šalia jų plyti milžiniška Indijos darbo rinka su 60% žemiau skurdo ribos bei apie 30% bedarbyste siekiančia populiacija. Tikras kapitalistinis rojus). Tačiau, panašu, jog Vakarų kapitalas dabartinę Indiją mato kaip matė 1970 metais Kiniją. Tad, bent jau šiuo metu, Kinijos kapitalistai kėsinasi į vietinę darbo jėgą kuri norėtų, kaip ir, pailsėti.

Su šiurpu žvelgiantys į augančią pensininkų armiją, kaip visada, pamiršta ekonominį augimaą (kaip ir darbo našumo augimą). Kuris, bent jau Kinijoje, tikrai ženklus.

Kinijos bendro vidaus produkto augimas (1980-2020)

Kinijos ekonomikos augimas, nors kiek ir sulėtėjo, bet buvo pliusinis, net ir kovidiniu-karantininiu periodu. Kurį, beje, jie gan greit suvaldė. Prognozės geros. Lygiai taip pat kaip ir mokslinis-techninis progresas (MTP) kuriame Kinija atrodo labai įspūdingai (Dirbtinis intelektas, skaitmenizacija, robotizacija, 5 ir 6 g (telekomunizkacijos)).

Tad kame problema? Gal tame, jog Kinijos deklaracijos apie socializmo sukūrimą tapo tokiomis pat tuščiomis kaip ir TSRS nomenklatūros?
Būtų labai liūdna. Tuo labiau, jog pinigų Kinija tikrai turi, tą rodo ir jų įspūdingi geopolitiniai-ekonominiai projektai, tad, kam apiplėšinėti savo darbo klasę?

Marius Jonaitis
Socialistų partija