Kova už Gyvenimą yra kova prieš globalų kapitalizmą, už pasaulinį socializmą!

Tarptautinis socialistinis centras „Kristianas Rakovskis“ sveikina tarptautinę darbininkų klasę ir visus išnaudojamus, engiamus ir diskriminuojamus visame pasaulyje žmones, kurie kovoja su precendento neturinčia katastrofa, iškilusia žmonijai ir gamtai. Ją sukėlė irstanti socialinė sistema, kuri patiria krizę – globalinis kapitalizmas!

Vos per vienerius metus Covid-19 pandemija nusinešė daugiau nei 3 milijonus gyvybių ir, nepaisant to, kad buvo atrasta vakcinų, ji toli gražu nėra nusilpusi tiek globalinėje šiaurėje, tiek JAV, ypač dabar Europoje ir globaliuose pietuose. … Skaičiojami šimtai tūkstančių naujų atvejų ir tūkstančių mirčių kiekvieną dieną Brazilijoje, Lotynų Amerikoje, pandemijos labiausiai paveiktame žemyne ir Indijoje paverčia šias didžiules šalis naujų štamų židiniais, galbūt labiau mirtinais ir atsparesniais vakcinoms ir kurie gresia visam pasauliui.

Yra gerai žinoma, kad liūdnai pagarsėjusi kapitalistinė pastarųjų dešimtmečių globalizacija sunaikino miškus, ekosistemas ir imunologines kliūtis, devintojo dešimtmečio pradžioje sukūrusi „epidemijų epidemiją“ (ŽIV, Mersas, Sarsas, -1, H1N1, Ebola ir kt.), atvedė prie kulminacijos, kokia buvo „Covid 19“ pandemija, kuri netgi buvo suvaldyta, tačiau nėra jokios garantijos, kad nesulauksime dar vienos katastrofiškos pandemijos. Sveikatos krizę papildo ne tik nusikalstamas netinkamas D.Trumpo administracijos valdymas ir Bolsonaro vyriausybės beprotybė. Ji apima daugumą kapitalistinių vyriausybių visame pasaulyje, nes jos sveikatos apsaugą pavertė kapitalistinės ekonomikos prioritetais, be būtinų saugos priemonių darbo vietose ir transporto srityje, be būtinų uždarymų, masinių bandymų, sekimo ir kt. prastai aprūpinta reikiama įranga arba visiškai sunaikinta neoliberalios politikos. Skiepijimo nacionalizmas ir laukinė didelių farmacijos kompanijų konkurencija sukūrė chaotišką situaciją, neleidžiančią pasiekti masinio imuniteto, skleidžiančią skepticizmą ir miglotumą, išnaudojamą visokių obskurantistų, kraštutinių dešiniųjų grupių, ir skatina grėsmingą fašizmo augimą.

Vienintelė pasipriešinimo katastrofai linija buvo ir tebėra ligoninės darbuotojų, slaugytojų ir gydytojų didvyriškumas ir pasiaukojimas. „Covid 19“ pandemija tragiškiausiu būdu įrodė, kad kapitalizmas nesuderinamas su neatidėliotinais ir tiesioginiais realaus gyvenimo proceso poreikiais. Kovai už gyvenimą skubiai reikalinga dinamiškiausia masinė mobilizacija reikalingoms saugumo priemonėms ir protokolams įgyvendinti. Reikalingas didelių farmacijos kompanijų ir privačių klinikų patentų nusavinimas be atlygio. Šis procesas turi būti kontroliuojamas darbuotojų. Reikia išplėtoti visuomenės sveikatos sektorių, kuriame gerai dirbtu intensyviosios terapijos skyriai ir medicinos įranga … Reikalinga visų reikiamų išteklių centralizavimas ir planavimas, kad sveikatos priežiūra taptų nemokama visame pasaulyje.

Praėjus daugiau nei dešimtmečiui po „Lehman Brothers“ žlugimo 2008 m., po to, kai žlugo pasaulinis finansinis kapitalas ir įvyko nauja Didžioji depresija „Covid 19“ pandemijos išvakarėse, jau aišku, kad pasaulinė kapitalistinė krizė ne tik nesibaigė, tačiau pasinėrė į naują gylį, nepaisant centrinių bankų ir vyriausybių vykdomos nepaprastos pinigų ir fiskalinės politikos su jų gyventojams taikomomis griežtomis taupymo priemonėmis. Koronaviruso pandemijos protrūkis, pats savaime reiškiantis katastrofiška krizę santykiuose tarp visuomenės ir gamtos kapitalizmo sąlygomis, ne tik paaštrino šią kapitalistinę krizę po 2008 m., bet ir išprovokavo didžiulį kokybinį jos šuolį į naują lygį. Kaip naujas dinamiškas veiksnys, ši krizė vaidina lemiamą vaidmenį stiprėjant tarptautinei klasių kovai, nacionaliniuose ir socialiniuose konfliktuose, kiekvienos šalies politinėje krizėje, taip pat tarptautinėse geopolitinėse konfrontacijose ir susirėmimuose, ypač tarp JAV ir NATO imperializmo ir Kinijos bei Rusijos.

Tiesą sakant, vyksta globalus sisteminis lūžis, dažnai sukeliantis karus, socialinius konfliktus ir revoliucinių situacijų atsiradimą.

Visuotinė kapitalistinė krizė ir pandemija įrodė visišką ES imperialistinio projekto nesėkmę dėl išsiskyrusių imperialistinio ir nacionalistinio antagonizmo išcentrinių jėgų. ES pasmerkia Europos gyventojus badui, socialinei nevilčiai ir nedarbui, tuo pat metu steigdama koncentracijos stovyklas ir „Europos tvirtovę“ prieš migrantus ir pabėgėlius – tuos pačios Europos kolonializmo bei grobuoniškos imperialistinės politikos ir karų aukas.

Šalin imperialistinė ES, už kapitalo ekspropriaciją, už darbo žmonių valdžią ir už socialistinį Europos suvienijimą nuo Lisabonos iki Vladivostoko!

Tarptautinis socialistinis centras „Kristianas Rakovskis“.

2021 m. gegužės 1 d

(Sutrumpinta)

http://redmed.org/