Pramonės apimtys Lietuvoje per pirmuosius 30 Tarybų valdžios metus išaugo 52 kartus
***
Žinomas rusų istorikas A.V. Zolovas rašo:
„Dabar Lietuvoje daug kalbama apie tai, kad ji buvo Tarybų Sąjungos okupuota ir siaubingai nukentėjo nuo šios okupacijos. Matyt, verta pateikti bent patį bendriausią tarybinio aštuntojo dešimtmečio pabaigos Lietuvos portretą: plotas 65,2 tūkst. kvadratinių kilometrų, 3,3 mln. gyventojų, 59% jų gyveno miestuose, pramonė sparčiai vystėsi ir Lietuva įgijo pramoninės šalies statusą.
Per 1940–1977 metus bendra pramonės produkcijos apimtis išaugo 52 kartus. Pagrindinės pramonės šakos buvo mašinų gamyba ir metalo apdirbimas, laivų statyba, chemija, lengvoji pramonė, statybinių medžiagų gamyba, atsirado galingi žvejybos ir žuvies perdirbimo kompleksai. Buvo pastatyta nemažai elektrinių, dėl kurių Lietuva visiškai apsirūpino elektra. 1980-aisiais Lietuva savo žinion gavo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, Ignalinos atominę elektrinę, Mukrano-Klaipėdos perkėlą, turėjo labai išvystytą žemės ūkį.
Tarybinė Lietuva pasiekė didelių laimėjimų švietimo ir kultūros srityje. 1977 metais jos 12 – je universitetuose studijavo 66 500 studentų, buvo įvestas visuotinas vidurinis išsilavinimas. Nuo 1941 metų šalyje veikė Mokslų akademija.
Lietuvos kurortai garsėjo visoje šalyje, tarp jų ir Druskinikai, kadaise dovanoti Baltarusijos.
Šiuos skaičius verta palyginti su 1934 metų duomenimis ir pajusti skirtumą. Jei tai buvo okupacija, tada ji turėjo keistą charakterį. Ideologiškai motyvuotų represijų Tarybinėje Lietuvoje niekas neneigia, tačiau nevalia ignoruoti ir kitų, pirmiausia ekonominių, respublikos socialinio gyvenimo aspektų“.
