Kaip ir kur atsirado motinystės dekretinės atostogos bei išmokos?

Netrukus po 1917 metų revoliucijos bolševikų vyriausybė priėmė daugybę įstatymų, kurie motinoms ir vaikams garantavo teises bei privilegijas. Tokių reformų nebuvo nei Carinėje Rusijoje nei tuometiniuose Vakaruose.

1918 metais priimtame Šeimos kodekse buvo paskelbta vyro ir žmonos lygybė santuokoje, skyrybose bei turto nuosavybėje. O taip pat teisėtų ir neteisėtų vaikų lygybė.
Darbo kodeksas (o taip pat ir dekretas „Dėl vaiko priežiūros atostogų“) nustatė motinystės atostogas moterims aštuonias savaites prieš ir po gimdymo. Tą 16 -os savaičių periodą darbovietė negalėjo versti moters grįžti į darbą. Be to turėjo mokėti tokį pat atlygį kaip ir prieš išėjimą į dekretą.

1920 m. Liaudies darbo ir visuomeninės sveikatos komisariatai paskelbė bendrą įsaką Deklaratsiia prav beremennykh (Nėščiųjų teisių dekretas), pagal kurį šeimai buvo paskirtas vienas piniginis atlygis vaikui gimus (vienkartinė išmoka gimus vaikui. Red pastaba) bei mėnesinės išmokos tėvams, kol vaikui sukaks devyni mėnesiai.

Atsižvelgdama į didelius ekonominius sunkumus šalyje (vyko pilietinis karas), vyriausybė išleido kelis dekretus nuo 1918 iki 1921 metų.
Tam, jog būtų nustatytas padidintas maisto davinys nėščioms moterims, maitinančios mamoms ir tam tikro amžiaus vaikams.

1919 m. pats Leninas išdidžiai kalbėjo apie moterų ir motinų padėtį Sovietų Rusijoje:

Nė viena demokratinė partija pasaulyje, net ir pažangiausiose buržuazinėse respublikose, per dešimtmečius nepadarė nė šimtosios dalies to, ką padarėme pirmaisiais valdžios metais. Mes tikrai sulyginome su žeme liūdnai pagarsėjusius įstatymus, kuriais moterys buvo pastatomos į nelygią padėtį, apribojant teisę į skyrybas ir juos supančius bjaurius formalumus. Paneigiantys pripažinimą vaikams, gimusiems ne santuokoje, verčiantis vykdyti savo tėvų paiešką ir pan. Įstatymai, kurie daugybę žmonių verčia gėdingai egzistuoti buržuazijos ir kapitalizmo sąlygomis visose civilizuotose šalyse. Mes turime teisę tūkstančius kartų didžiuotis tuo ką nuveikėme šioje srityje.

1922 metų Darbo kodeksas buvo papildytas dar šiomis lengvatomis:
– Nuo penkto nėštumo mėnesio moterys galėjo atsisakyti darbinių komandiruočių bei atlikti savo darbe daug lengvesnes darbines užduotis, tačiau išlaikant tą patį atlygį.
– Buvo įvestos kvotos saugančios moterys, ypač nėščias bei auginančias mažamečius vaikus, nuo atleidimo iš darbo.
– Taip pat moterims ir vaikams iki 18 metų, buvo uždrausta dirbti naktinėse pamainose ir pramonėje, kur ypač sunkus darbas ar jų sveikatai pavojingos sąlygos.

Verta pažymėti, jog šias, dabar atrodančias įprastas, bet tada labai revoliucioningas, įdėjas diegė M. Krupskaja (Lenino žmona) ir A. Kolontaj. Be abejo, su Lenino vyriausybės parama.
Taip pat reikia žinoti, jog šios reformos(1917-1922 metais) buvo diegiamos tuometiniai Rusijai kovojant pilietiniame kare bei ginantis nuo užsienio šalių intevencijos (informaciją anglų kalboje rasite čia).

Straipsnyje buvo remtasi:

Natalia Chernyaeva „Childcare manuals and construction of motherhood in Russia, 1890-1990“
Ekaterina Selezneva „Struggling for new lives: Family and fertility policies inthe Soviet Union and modern Russia“

Marius Jonaitis
Socialistų partija