Prieš 200 metų, 1820 m. lapkričio 28 d., gimė iškilus filosofas, politikas, istorikas ir publicistas, socialines minties galiūnas, enciklopėdiško tipo asmenybė Friedrichas Engelsas. Jo tėvynė buvo Vokietija, didelę gyvenimo dalį jis praleido Anglijoje, o istorijoje jis amžinai išliks mąstytoju ir revoliucinio išnaudotojiško kapitalistinio pasaulio pertvarkymo šalininku – kaip ir jo garsus bendražygis bei artimas draugas Karlas Marksas.
***
Friedrichas Engelsas gimė Prūsijoje, Barmene 1820 m. lapkričio 28 d. turtingoje, tekstilės pramonės fabrikanto šeimoje. Po studijų vietinėje mokykloje 1834 m. jis įstojo į Elberfeldo gimnaziją ir 1837 m. rugsėjo mėnesi paliko ją nebaigęs mokslų: tėvas norėjo, kad sūnus pradėtų mokytis komercijos ir dirbti jo fabrike gaminamų prekių pardavėju. Nuo 1838 m. vasaros iki 1841 m. pavasario Friedrichas įgijo prekybinį išsilavinimą Brėmene. Tuo metu pasirodė pirmieji jo straipsniai: jis laisvomis nuo pagrindinio darbo valandomis dar dirbo korespondentu vietos laikraščiuose.
1841 m. rudenį F. Engelsas buvo išsiųstas į Berlyną atlikti karinės tarnybos ir tuo pat metu klausėsi paskaitų universitete, daug laiko skyrė filosofijos studijoms ir įstojo į Jaunųjų Hegelio pasekiejų ratą. Jo sąskaitoje jau buvo nemažai literatūrinių, žurnalistinių ir poetinių kūrinių. 1842 m. rudenį, baigęs tarnybą, Engelsas išvyko į Mančesterį į gamyklą, kurios vienas iš savininkų buvo jo tėvas. Pakeliui jis nuvyko į Kelną, kur „Reino laikraščio“ biure susipažino su Karlu Marksu, tačiau tada jų pažintis nebuvo tęsiama.
Viešnagė Anglijoje padarė didžiulę įtaką Engelso pasaulėžiūros formavimuisi. Čia jis patenka į čartistų gretas, rašo straipsnius jų žiniasklaidai, 1844 m. jo publikacijos pradedamos leisti „Vokiečių-prancūzų metraštyje“, kurį leido K. Marksas ir A. Ruge. Antrasis susitikimas su Marksu įvyko 1844 m. rugpjūčio mėn. Paryžiuje, kur Engelsas užsuko pakeliui į Vokietiją. Kartu praleistas laikas jiems suteikė galimybę suprasti, kad abu jie turi beveik tas pačias nuomones. Nuo to laiko jų biografijos – gyvenimiškai persipinusios ir itin kūrybingos.
Pirmieji bendros veiklos vaisiai pasirodė labai greitai. Be to, atvykęs į Vokietiją, Engelsas aktyviai dalyvavo socialistinių žurnalų darbe ir palaikė ryšius su socialistais. Tačiau 1845 m. pavasarį, vengdamas persekiojimo, jis buvo priverstas persikelti į Briuselį, kur persikėlė ir Marksas – čia jie galėjo veikti daug laisviau. Jau tų pačių metų rudenį draugai pradėjo rengti pagrindines mokslinio komunizmo nuostatas – „Vokiečių ideologiją“, o vėliau perėjo prie praktinės veiklos. Taigi, jau kitais metais jie organizavo Briuselio komunistų korespondentų komitetą – būsimos komunistų partijos prototipą. Vėliau jie pertvarkė Prancūzijos teisingųjų sąjungą, surengė du jos suvažiavimus ir 1848 m. vasario mėn. Markso ir Engelso parengtas komunistų partijos manifestas išvydo dienos šviesą.
1848 m. balandžio – rugsėjo mėn. Engelsas gyveno Kelne, Vokietijoje, po to vėl buvo priverstas palikti Vokietiją ir įsikurti Lozanoje, Šveicarijoje, kur toliau dalyvavo darbo žmonių judėjime ir rašė „Naujojo Reino laikraščiui“. Nuolatiniai darbai, skirti proletarinio judėjimo teorijai ir taktikai, pasirodo Londone, į kurį Engelsas persikėlė 1849 m. lapkričio mėn. Nuo kitų metų lapkričio jis išvyko į Mančesterį ir dirbo su tėvu biure. Šį darbą jis pavadino baudžiavine tarnyba, tačiau tai leido padėti Marksui, kuriam labai reikėjo finansinės paramos. Kita draugo palaikymo forma buvo straipsnių, kurie vėliau buvo paskelbti Markso vardu, rašymas.
1851 m. Friedrichas Engelsas pradėjo nuodugniai studijuoti karinę teoriją, kuri leido jam sukurti proletarinės partijos strategiją ir paskelbti daugybę straipsnių bei užrašų apie karus ir karinius dalykus. Del šios veiklos draugai suteikė jam garbingą „Generolo“ vardą. 1873 m. pradėtas pagrindinis darbas gamtos mokslų srityje – „Gamtos dialektika“. Engelsas ties jo dirbo iki 1883 m., darydamas ilgas pertraukas, tačiau darbas liko neužbaigtas. F. Engelsas buvo vienas iš 1864 m. rugsėjo mėn. organizuotos Tarptautinės darbininkų draugijos lyderių, daug nuveikęs, kad Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, JAV ir kitų šalių socialistinės partijos plėtotų ir stiprintų savo pozicijas.
Naujas Engelso biografijos etapas prasideda po Markso mirties 1883 m. kovo mėn. Būdamas Europos socialdemokratų savotišku globėju, jis daug laiko skyrė tolimesnei marksizmo ideologijos plėtrai ir jos sklaidai masėse. Beveik iki gyvenimo pabaigos jis užsiėmė dar neišleistų K. Markso „Kapitalo “ tomų sudarymu, perspausdino pirmąjį tomą ir parašė nemažai esminių darbų, iš kurių paskutinis buvo „Valstiečių klausimas Prancūzijoje ir Vokietijoje“, išspausdintas 1884 m. Jo energija ir darbštumas stebino artimuosius. F. Engelsas nuo 1894 m. rimtai sirgo ir 1895 m. rugpjūčio 5 d., būdamas Londone, mirė nuo stemplės vėžio. Po kremavimo urna su jo pelenais, kaip anksčiau yra prašęs F. Engelsas, buvo nuleista į jūros dugną vienoje mėgstamiausių jo vietų – Istborne. Šia jo paskutinę valią įvykdė K. Markso duktė – Eleonora.
SP Infocentras
