Besipiktinanti šampaninė „kairė“

Valdančiąją klasę įsiutino naujųjų proletarų mitinge naudota holokausto simbolika. Buvo priekaištaujama esą jie nesupranta holokausto tragedijos, todėl neturi moralinės / intelektualinės teisės ja naudotis. Ypač buvo miela matyti prie moralizuojančio choro prisijungusius kairiuosius intelektualus. (Dievaži nesuprantu kuriuo galu jie yra kairieji… Lietuvos kairiesiems intelektualams iki kairiosios minties tiek pat, kiek Lietuvos konservatoriams iki konservatizmo).
Šiaip ar taip, kas tai buvo? Man regis akivaizdu: tildymas, kalbos atėmimas, protesto delegitimavimas.

Nuo pat pradžių kairiojo intelektualų judėjimo viena svarbiausių užduočių buvo padėti prabilti nebylioms ar nutildytoms ar savo kalbos nesukūrusioms marginalizuotoms visuomenės grupėms. Mažumoms, nemokančioms tinkamai išreikšti ir liudyti savo patirčių ir rūpesčių, neturinčioms savo terminų ir konceptinio aparato, savo žiniasklaidos, savo atstovų respektabiliose institucijose ar valdžios sluoksniuose. Nesubrandinę savo kultūros ir komunikacijos kodų, nebylūs visuomenės sluoksniai, kaip tie Levi-Strausso meistrautojai, naudojo įvairias savadarbes leksines ir vaizdines konstrukcijas, mėgdžiojo valdančiosios klasės atributus, virsdavusius kiču, kūrė savo beskonę muziką, primityvias eiles ir plakatus, leido sienlaikraščius ar atsišaukimus, kupinus gramatinių klaidų, o nesėkmės atveju užgniauždavo skaudulius savyje ir leisdavosi jų sugraužiami, nes nenutuokė, kaip juos verbalizuoti.

Tuo tarpu kairieji intelektualai save suvokė kaip tarpininkus, kaip vertėjus ir šių žmonių gynėjus. Netgi kaip (psicho)analitikus, suteikdavusius progą šiems žmonėms išsikalbėti.
Kodėl, jūsų manymu, tokia lakoniška Komunistų partijos manifesto kalba? Todėl, kad jį turėjo suprasti vos skaityti pramokę fabrikų darbininkai. O kodėl Prancūzijos himnu tapo Marselietė? Todėl, kad ją švilpaudami žygiavo 1792 metų revoliucijos savanoriai.

Yra vaizdingas epizodas Glebo Panfilovo dramoje „Motina“, pastatytoje pagal to paties pavadinimo M. Gorkio romaną: darbininkai išsiruošė į demonstraciją ir ant pagrindinės vėliavos parašė žodį su klaida, o pataisyti nebuvo laiko, nes raidės buvo siuvinėtos… Taip ir išėjo, šaukdami „šalin autakratiją!“.

Ir štai dabar matome, kaip socialiniais-politiniais kritikais prisistatantys veikėjai pareiškia draudžiantys protestuotojams naudoti holokausto simbolius. Turite gauti specialų išprusimą ir būti nuoseklūs, kad galėtumėte jais naudotis, – sako kairieji aktyvistai. Turite įgyti istorinę nuovoką arba moralinę teisę, kurią mes jums suteiksime, arba ne. O iki tol, nemokšos, patraukite nuo šventybių savo purvinas atgrubusias rankas, jūs mums neegzistuojate.

Audrius V. Tomas