Fašizmas užsienio politikoje šiandien yra įprasta JAV ir jų sąjungininkų praktika, tačiau mes puikiai žinome, kad valstybės užsienio politika negali būti atskirta nuo jos vidaus politikos. Todėl didžiausio imperialistinio plėšrūno – JAV ir NATO sąjungininkų – ekstremalią agresiją užsienio politikoje diktuoja vidinės priežastys, bendra kapitalizmo krizė ir bandymai perskirstyti įtakos sferas.
***
Kiek realus fašizmas Ukrainoje ir kiek jis ukrainietiškas?
(Dėl Rusijos Komunistų Darbininkų partijos (Российская Коммунистическая Рабочая партия- РКПР) požiūrio į Rusijos Federacijos vyriausybės ir Donbaso ginkluotųjų pajėgų Ukrainoje karinius veiksmus)
РКПР pabrėžia, kad tikrasis nagrinėjamo konflikto Ukrainoje šaltinis yra tarpimperialistiniai JAV, ES ir Rusijos prieštaravimai, į kuriuos įtraukta Ukraina. Galingiausio JAV imperializmo pasaulyje tikslas – susilpninti Rusijos konkurentą. Faktas yra tas, kad net po SSRS žlugimo tarp Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, nepaisant bet kokių politinių aplinkybių, buvo išvystyta iš tarybinių laikų likusi ekonominė integracija, kuri užtikrino šių šalių ekonomikų gyvybingumą, kuris, savo ruožtu, buvo labai nepatogaus JAV Rusijos imperializmo pagrindas. Tačiau jei pirmiausia užgrobti Ukrainą, o paskui Baltarusiją ir reintegruoti bei performuoti jas iš Rusijos į Vakarus, paverčiant jas neskęstančiais amerikiečių lėktuvnešiais prie Rusijos sienų, tuomet bus galima suabejoti pačiu Rusijos konkurenciniu gyvybingumu bei pajungti savo tikslams bet kokias Rusijos valdžios institucijas. Kaip rodo sankcijų ir kontrsankcijų karas, ši geopolitinė aplinkybė šiandien aiškiai vyrauja prieš grynai rinkos motyvus. Tuo pat metu JAV siekia plėsti savo įtaką Europos rinkos erdvėje ir siekti savo sąjungininkų ekonominio susilpnėjimo. Kovos su projektu „Nord Stream“ ir bandymai jį pakeisti suskystintųjų dujų tiekimu iš JAV yra paprasčiausias ir iliustratyviausias pavyzdys šiai situacijai suprasti. Norėdami tai padaryti, JAV kryptingai ir nuosekliai stengėsi sukiršinti ne tik valdžios institucijas, bet ir Rusijos bei Ukrainos tautas. Šiuo tikslu imperializmas netgi nuėjo taip toli, kad paskatino 1941–1945 m. įprasto Banderos modelio fašizmo atgimimą ir panaudojimą baudžiamiesiems tikslams.
РКРП su savo sąjungininkais – Donbaso ir Ukrainos komunistais – susistemino Ukrainos vyriausybės fašistinius požymius – ekstremalaus smurto priemones reakcingiausio finansinio kapitalo labui:
ideologijoje:
– nacionalistinė valdžios ideologija;
– kalbos įstatymas;
– įstatymas dėl nevietinių piliečių;
– Banderos ir kitų nacistų šlovinimas;
– Leninui ir Raudonosios armijos kariams skirtų paminklų griovimas;
– deglų procesijos „Moskaliaku on Gilyaku“, „Moskolius ant peilų“, …..;
– pasityčiojimas iš istorijos, didingų ukrų įvaizdžio kūrimas ir kiti išradimai.
Politikos srityje:
– 2014 m. perversmas;
– deginami žmonės Odesoje;
– Ukrainos Komunistų partijos uždraudimas;
– pradėta baudžiamoji operacija prieš Donbasą;
– nacionalinių batalionų formavimas fašistiniu principu;
– nuomonių lyderių – Olego Buzinos ir kitų – žmogžudystės;
– kerštas buržuazinei opozicijai – Medvedčukui ir kitiems;
– bet kokios opozicinės žiniasklaidos uždarymas;
– visos tarptautinės bendruomenės apgaudinėjimas nevykdant Minsko susitarimų;
– apšaudymo ir provokacijų tęsimas Donbase 8 metus;
– atviri grasinimai susidoroti su Donbasu – „išpjausime visus“;
– svarbiausia – daug kartų padidintas karinis potencialas ir pasiruošimas agresijai ne tik Donbase, bet ir Kryme.
Taigi fašizmas pats tikriausias, su Banderos kokybės stigma, be jokios abejonės, yra. O nacionalizmo siautulys užvaldė jei ne visus, bet labai plačią gyventojų dalį, pirmiausia smulkiaburžuazinius sluoksnius.
Nėra jokių abejonių, kad tai fašizmas. Ji ukrainietiška tik savo pasireiškimo vieta, kalba, istoriniu tęstinumu ir personalijų sudėtimi, bet pagal kilmę – visiškai amerikietiška. Ne veltui JT Generalinės Asamblėjos plenarinėse sesijose, balsuojant dėl rezoliucijos dėl kovos su nacizmo šlovinimu, paprastai priešinasi tik 2 delegacijos: JAV ir Ukraina.
(Skliausteliuose pažymėkime, kad gana nemaža dalis minėtų Ukrainos fašizavimo požymių yra visiškai susiję ir su Rusijos Federacijos ideologija ir politika).
Tuo pat metu įvykių analizė rodo, kad jei Rusija neturėtų branduolinių ginklų, visai tikėtina, kad ją ištiktų Irako ir Libijos likimas. Tačiau atsižvelgdami į Rusijos Federacijos gynybinio potencialo galią, JAV ir ES imperialistai pasirinko fašizmo Ukrainoje prikėlimo ir kurstymo prieš Donbasą ir Rusijos Federaciją taktiką.
(Skelbiamas sutrumpintas variantas)
