Mūsų valdantieji pasišovė dar daugiau suvaržyti žodžio laisvę Lietuvoje. Jiems pasirodo maža kratų, areštų, teismų bei visokiausių represijų, nukreiptų prieš kitaminčius ir laisvą informaciją. Seimo Kultūros komiteto nariai Vytautas Kernagis, Ramūnas Karbauskis, Stasys Tumėnas, Raminta Popovienė ir Ona Valiukevičiūtė („valstiečių“ lyderis, konservatorius, socialdemokratė ir „tvarkietė“) įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo išplėsti draudžiamos skelbti informacijos sąrašą.
Politinis elitas jau senai susibūręs į vienintelę grupę – partiją, tik su skirtingais parlamentinių frakcijų pavadinimais. Ši „valdžiažmogių“ klasė saugo savo privilegijuotą padėtį ir nemėgsta kitaminčių bei bijo tikros ir nuoseklios opozicijos. Ji kursto militarizmo ir ksenofobijos nuotaikas visuomenėje, veda Lietuvą į tiesioginę karinę konfrontaciją.
Pagal naująsias pataisas pateiktas draudimas skambėtų taip: „Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje: raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.
Visa tai, neva, sustiprins nacionalinį saugumą ir apgins Lietuvą nuo nedraugiškų valstybių.
Ypač, žinoma, įdomiai ir „kultūringai“ skamba punktas apie „bandymą iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinti nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą Lietuvos valstybe ir jos institucijomis“.
Mūsų „nepriklausomi“ propagandiniai žurnalistai už šio „paviršutiniškiausio“ visame kontekste teiginio ir užsikabino. Kaip pareiškė Internetinės žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė toks punktas rodo, jog valstybės institucijos nori apsisaugoti nuo bet kokios žiniasklaidos kritikos.
Beje, patys oficioziniai žurnalistai per visą naujausią Lietuvos istoriją gana selektyviai vertino žodžio laisvės suvaržymus, praktikuodami savotišką „informacinį – psichologinį terorą“ kitokios nuomones atžvilgių, vykdydami politikų užsakymus bei skusdami teisėsaugos institucijoms „tautos priešų“ pasisakymus ar publikacijas.
Jie savo laiku palaikė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 1702ir LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 18818straipsnius, kriminalizuojančius istorinių įvykių vertinimus ir kairiosios simbolikos naudojimą. Tuo pačiu jie faktiškai pasisakė prieš žodžio ir informacijos laisvę ir žmogaus teisių apsaugą bei paskatino tokiu būdu visuomenės fašizavimo tendencijas.
Dabar po Baudžiamojo kodekso volu gali patekti ir jie patys. Simboliška ir tai, kad žodžio laivę ribojančio įstatymo projektą inicijavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri patapo reakcingos informacinės politikos šalyje vėliavnešė.
Deja, žodžio laisvės suvaržymai vyksta ne tik mūsų šalyje, jie vyksta ir JAV, ir Rusijoje, ir Europos Sąjungoje, ir Kinijoje. Tai daug platesnė problema. Buržuazinė ideologija per amžius traktavo žodžio laisvę kaip bazinį žmogaus laisvės pamatą ir nuolat didžiavosi josrealizavimu „laisvajame“ Vakarų pasaulyje. Šiandieninio globalinio kapitalizmo sistemoje šis mitas galutinai subliuško.
Laisvo žodžio apribojimo tendencija turi savo gilumines šaknis. Jos slypi privačios nuosavybės ir prekinės – piniginės rinkos santykiuose. Politikams, kaip žinia, pati brangiausia prekė – tai valdžia. Jei žodžio laisvė kelia pavojų valdžios, kaip politikų „privačios nuosavybės“ rinkai, tai žodžio laisvę jiepasirengę galutinai uždrausti arba paversti „politkoretišku“ tuščiažodžiavimu.
„Laisvasis civilizuotas pasaulis“ tampa nelaisvo žodžio zona.
SP Infocentras
