Visuomenė. Jos laukiantys pokyčiai

Daugumos žmonių sąmonę užvaldę tikslai yra vartojimas, daiktai: pvz.: NT, mašinos, interjero modernizacija ir kitos materialios investicijos. Šiems individualiems tikslams realizuoti kapitalistinė sistema kaip ir būtų pateisinama, tačiau jos specifikoje dauguma išnaudojama aprūpinti mažumos poreikius bei sukurti sąlygas imperialistinei galiai pasireikšti.

 

Kada žmonės užliūliuojami savo smulkiais daiktiškais poreikių patenkinimo tikslais, galingieji žaidžia savo žaidimą ir jų tikslai jau atneša kitokį pasitenkinimą lyginant su paprasto žmogaus naiviu ir nekaltu buities gerinimu. Tokioje tarnystėje ir darbo turinyje žmogus įgauna sudaiktėjusio besielio organizmo formą, jaučiasi sistemos sraigteliu, kuriančiu pelną oligarchams ir sau dėl vartojimo be aukštesnės idėjos. Štai toks gana bedvasis kelias laukia žmogaus, kuris save atiduoda prekiniams tikslams, neturėdamas veiklos kryptyje kilnių idėjų. Savęs suvokimas sueina į vartojančio individo sąmonę kaip aukščiausią siekimą.

Tokia kapitalizmo sistemos idėja jautrius žmones sugniuždo ir verčia rinktis kitą kryptį.

Siekti sotaus gyvenimo jau nebeužtenka, žmogus turėtų sau išsikelti ir kitus tikslus, kad galiausiai būtų patenkintas savo egzistencija. Į sotų rytojų reikia eiti harmoningai , nes juk užtenka pavyzdžių, kada sočios ir apsirūpinusios tautos, savo visuomenės nebesugeba ištraukti iš depresijos liūno ir kitų sutrikimų, jų žmogiškąją laimę ištirpdo kažkokie neatitikimai, padaryti kuriant gerovės valstybę. Pasiekus materialiai aprūpintą gyvenimą, tampama alkanais meilės, aukštos kultūros ir gerumo individais. Atsiveriant plačioms ateitiems galimybės ir perspektyvoms, mes drąsiai suvokiame, kad tokios išbalansuotos ir vienpusės visuomenės mes kurti nenorime.

Reikalaudami pokyčių, pirmiausia įdėmiau žvilgterėkime į mūsų susikurtas siekiamybes. Ar einame į pasaulį, kuris mus tiktai aprūpins materialiai, ar šalia ekonominių interesų kursime pasaulį, kuris sudarys sąlygas žmogiškumui ir pilnesnei jo realizacijos galimybei?

Sistema gyvybinga ir galinga tol, kol savo gniaužtuose išlaiko masių sąmonę ir naujų technologijų dėka informacinėje sistemoje sėkmingai žmones nukreipia dirbti jos struktūrai. Bet evoliucijai negailestingai žengiant į priekį susidaro sąlygos kurti sistemai, kuri iškelia kitos kokybės žmogaus veikos kryptį. Buriasi žmonės, kurių moralė reikalauja sistemos, kurioje pelno ir bedvasio ekonominio suinteresuotumo svertai būtų nukreipti į priešingą svarstyklių pusę. Tačiau visa tai, kas jau sukurta yra ir mūsų dalis, nes toje terpėje mes augome, vystėmės ir kūrėme taip pat. Taigi koks tas perėjimas turėtų būti ir bus, palieku laisvą vietą pasireikšti šios srities specialistams.

Ateities lyderiams reikalingi jų verti žmonės. Žmonėse jau atsirado stipri valios jėga mesti iššūkį dabartinei sistemai. Žmonės buriasi į organizacijas, kuriose save išreiškia per darbą, kuris įprasmina jų egzistenciją. Nors organizacijos silpnos kiekybine prasme ir veikia siaurame spektre, bet faktas tas, kad žmogus rado jėgų save pastatyti prieš jėgą, turinčią masių galybę, įtraukiančią žmones į savo gniaužtus tarnauti kapitalistinio pasaulio siekiams, tai ženklas, kad pokyčiai galimi.

Imperijos būna galingos tol, kol jose save išreikšti ir realizuoti gali skirtingų ir plačių interesų žmonės. Šiuolaikinėje sistemoje vis dažniau pastebima giljotina, kuri kapoja žmones vien už tai, kad jie savo veikla nestiprina ir neaugina dabartinės sistemos. O tai jau yra vienas iš požymių, parodantis sistemos silpnėjimą ir tikriausiai neišvengiamą byrėjimą ateityje.

Vieni iš pagrindinių buitinių visuomenės poreikių yra:

  1. Gauti aukščiausios kokybės medicinos paslaugas. Darbo santykiai, padedantys išsaugoti dvasinę ir fizinę sveikatą.
  2. Statybos paslaugos, atitinkančias naujoves ir pažangumą.
  3. Priėjimas prie informacinių technologijų, tarptautinė prekyba ir plėtimasis.

Nors šis ką tik paminėtas poreikis gana gerai realizuojamas ir šiandieną , tačiau kitiems visuomenės poreikiams patenkinti reikalinga koncentruota žmogaus intelekto veikla, informacijos mainai, bendra kūryba, partnerystė ir bendradarbiavimas, o ne konkurencija nukreipta prieš patį žmogų ir ne smulkių verslininkų skatinimas, kurių pagrindinė veiklos kryptis susiveda į pelno rodiklį. Tarptautiniai mainai, materialaus pasaulio diferenciacija ir informacijos sutraukimas yra tai, ko dabartinei visatai reikia. Kapitalizmo sistema patenkindama šį evoliucinį poreikį, regis, susižeria daug pergalės taškų į savo tariamą reikalingumą.

Šalims, kurios istorijoje turėjo siauresnes galimybes žvelgti į pasaulį gana visapusiškai ir rūpinosi konkrečiomis savo interesų patenkinimo galimybėmis, regis, geluonis mažiau gelia, nei toms, kurių egzistencijos pagrindas yra tam tikros savo kūrybinės galios, santykio su gamta turėjimas, tam tikrų dvasinių struktūrų puoselėjimas ir visapusiškas žvilgsnis į žmoniją ir reiškinius. Vertybės, dėl kurių buvo tiek kovota ir pasiekta, regis vėl įgyja aktualumą. Gamtos įvaldymas, materialaus pasaulio kūrimas turi tarnauti žmogui, o ne nužmoginti, kaip , regis atsitinka kapitalizmo sistemoje.

Vis dažniau iškils klausimas – kokiame pasaulyje mes norime gyventi? Laikas , kada mažumos interesai nusvėrė daugumą, senka. Ateina džiaugsmo ir veikimo valanda tiems, kurie save nori išreikšti kitokioje kokybėje. Būkite pasveikinti visi, kurių idėjai žvaigždės jau pasiruošusios nutiesti kelius į laisvę veikti ir tinkamą laiką keistis.

Pasaulis ateityje galbūt aprūpins žmones materialiomis gėrybėmis ir sočiu rytojumi, bet kelias, kurį nueisime iki to, į mūsų esybę įspaus gilius pėdsakus. Ir prisiminus, kad kažkada vienas kitam buvome negailestingas konkurentas ar žmogus žmogui vilkas, staiga atims apetitą ir pasitenkinimą, nors stalas ir lūš nuo apkrautų vaisių ir kitų gėrybių. Požiūris, kad konkurencinėje kovoje, mums žmogus yra priešas, kurį sunaikinus, atsiveria tik didelės galimybės pasiglemžti visatos gėrybes sau, nepastebimai pradės naikinti mus pačius.

Asta Miliutė