Ukrainos tragedija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė Ukrainoje karinę operaciją, kurios tikslas – apginti Donbaso Liaudies respublikas bei Ukrainos teritorijos denacifikavimas ir demilitarizavimas. Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad didelio tikslumo ginklais naikina Ukrainos karinę infrastruktūrą. Prieš tai vasario 21 d. V. Putinas pasirašė dekretus dėl Donecko ir Lugansko Liaudies respublikų pripažinimo. Jose daugumoje gyvena rusų tautybės žmonės, trečdalis kurių dar yra ir Rusijos Federacijos piliečiai. Prieš paskelbdamas šį sprendimą jis viešai kreipėsi į Rusijos gyventojus su ilga Rusijos-Ukrainos istorijos apžvalga, kurioje nors ir pažėrė nemažai antikomunistinių bei atitrūkusių nuo istorinio konteksto teiginių, bet iš esmės pateikė visiškai adekvačia dabartinės Ukrainos charakteristiką.

Po šių sprendimų galima teigti, kad prasidėjo pronacistinio pomaidaninio Kijevo režimo agonija. Triuškinanti pralaimėjimą patyrė ir JAV, ir jų Europos satelitai, tame tarpe ir valdantis Lietuvą proamerikietiškas politinis „elitas“. Pralaimėjimą patyrė Vakarai, kurie visą pastarąjį laikotarpį vykdė globalinio masto informacinį terorą prieš visą pasaulį. Akivaizdžiai buvo matomas glaudus karinių Kijevo režimo provokacijų ir Vakarų informacinės agresijos koordinavimas. Rusijos reikalavimus ryšium su NATO išsiplėtimu į Rytus suteikti raštiškas saugumo garantijas JAV proignoravo.

Dabar be abejo prasidės nauja propagandinės isterijos bei ekonominių sankcijų Rusijai banga su naujais kaltinimais ir antirusiškais pareiškimais. Bet, kaip sakoma, šaukštai po pietų. Išryškės ir kai kurių mūsų nesisteminių „opozicionierių“ tikrasis veidas. Valdžia irgi mėgins nors dalinai atsirevanšuoti už patirtas „skriaudas“. Bet tai bus tik laikinas visų konservatnikų konsolidavimas. Istorijos vėjas pučia vis smarkiau. Ir ne jų naudai.

Visų šių įvykių eigą nulėmė smarkiai paaštrėjusi per pastarąsias savaites situacija pasienyje tarp Ukrainos ir Donbaso respublikų. Ukrainos kariniai daliniai ženkliai suintensyvino Donecko ir Lugansko Liaudies respublikų apšaudymą, suaktyvino diversines operacijas bei teroristinius aktus jų teritorijoje. Iš abejų respublikų buvo masiškai evakuojami vaikai, moteris ir senyvo amžiaus žmones. Rusija savo teritorijoje priėmė per 60 tūkstančių pabėgėlių ir ketino priimti per milijoną žmonių. Donecke ir Luganske dėl apšaudymo sutriko vandens ir dujų tekimas. Regionui grėsė humanitarinė katastrofa.

Krizės priežastis yra ta, kad Kijevo vadovybės lėlininkai, kurie sėdi Vašingtone, atkakliai siekė surengti žudynes Donbase. Norėdami išspręsti savo geopolitines užduotis, jie buvo pasirengę surengti dar vieną didelio masto kraujo praliejimą Donbaso regione.

Šiandien visi, kas įprastai žeria kaltinimus Rusijai, visą tą laiką tarsi „nepastebėjo“ provokuojančių oficialaus Kijevo veiksmų. Tuo pačiu jie ignoravo laipsniško Ukrainos banderizacijos faktą, demokratinių mechanizmų panaikinimą. Besiveržiančioje į „Europą“ Ukrainoje buvo uždaromi nepalankus valdžiai televizijos kanalai, keliamos bylos opozicijos veikėjams, persekiojami kitaminčiai, vykdoma barbariška „dekomunizacija“, skatinama rusofobiją bei žmonių segregacija. Po 2014 metų antikonstitucinio perversmo realią politiką Ukrainos teritorijoje diktavo agresyvios pronacistinės jėgos. Atstovaudami absoliučiai teroristinei mažumai, jos kėlė baimę Ukrainos žmonėms ir vyriausybės pareigūnams, formavo savo elgesio taisykles. Būtent šis faktas paaiškina politinę Vladymiro Zelenskio transformaciją. Išrinktas ukrainiečių kaip taikos Donbase ir santykių su Rusija normalizavimo prezidentas, jis tapo tiesiogiai priešingos politikos įkaitu ir dirigentu. Pačioje Ukrainoje jis jau buvo vadinamas „kruvinu klounu“.

JAV ir NATO tikslas – ne tik galutinis Ukrainos politinis bei karinis privatizavimas ir Rusijos nukraujavimas. Tuo pat metu buvo vykdomas globalistinis projektas, kuriuo siekiama sumenkinti ir Europos Sąjungos ekonominį potencialą bei sumažinti jos įtaką šiuolaikiniame pasaulyje. Karas Europos centre, priverstinės sankcijos Rusijai, ekonominio aktyvumo kritimas ES padidintu JAV konkurencines galimybes. Amerikos globalistai iškėlė užduotį ne apsaugoti Ukrainą, o jos bei kitų savo satelitų sąskaita išbristi iš gilios globalinio kapitalizmo krizės. Jiems nepaprastai svarbu gauti ekonominės naudos torpeduojant dujotiekį „Nord Stream 2“ ir pakabinant ES ekonomiką ant brangių suskystintų dujų adatos. Būtent tai yra tikrasis dabartinės Ukrainos tragedijos fonas. Pasaulinėje konkurencijoje su Kinija ir Rusija susilpnėjęs „hegemonas“ ėmėsi spręsti savo problemas silpnindamas net savo sąjungininkų ekonominį potencialą. Lietuvos valdžiai tokios tendencijos akivaizdoje butu pats laikas rimtai susimastyti apie savo ir savo šalies likimą. Deja, ji to niekada nesugebės padaryti. Tik nauji žmonės ir naujas politinis kursas gali išgelbėti Lietuvą iš skęstančio Vakarų „Titaniko“.

Lietuvos žmonės turėtu susimąstyti, kiek atsakomybės už Ukrainos tragediją tenka Lietuvą užvaldžiusiam „elitui“, kuris visą laiko po 2014 metų perversmo Maidane stūmė Ukrainą į dabartinę situaciją. Yra nemažai panašumų tarp žlungančio Kijevo ir Vilniaus politinių klanų. Akivaizdu, kad JAV valdomi ir rusofobiški režimai mūsų regione yra pasmerkti.

SP Infocentras