JAV prezidentas Donaldas Trampas rugsėjo 26 d. JTO asamblėjoje rėžė programinė kalba, kuri, anot kai kurių apžvalgininkų, „sudrebino pasaulį“.
Iš tikrųjų JAV prezidentas savo kalboje visiškai pagrįstai konstatavo neoliberalizmo ir globalizmo epochos pabaigą ir paskelbė, kad „Ateitis priklauso ne globalistams. Ateitis priklauso patriotams“.
Teisingumo dėlei tenka tik patikslinti, kad ankščiau už jį „liberalizmo pabaigą“ paskelbė Rusijos prezidentas V. Putinas. Jis taip pat dar savo garsioje Miuncheno kalboje (2007) išvardino vyraujančio globalizmo modelio trukumus. JAV prezidentas iš esmės tik visą tai pakartojo.
Kita vertus, D. Trampas nemažai vietos savo kalboje skirė „socializmo šmėklai“, kuri, atseit, kelia rimtą grėsmę JAV demokratijai. Socializmo ir komunizmo kritikai JAV prezidentas jau ne priimą kartą skiria nemažiau dėmesio, nei globalizmo ydų demaskavimui.
Ši kritika įsipaišo į bendrą trampizmo arba buržuazinio „nacional – patriotizmo“ ideologijos politinį trendą. Nacional – patriotizmas (Lietuvoje ši ideologija egzistuoja „radžvilizmo“ pavidalu) – tai fašizmo preliudija.
Trampo antikomunizmas dar padiktuotas ir progmatiškos JAV vidaus politinių batalijų specifikos artėjančių 2020 metų rinkimų akivaizdoje. Trampas paprasčiausiai išsigando populiarėjančio kairiojo jaunatviško sparno jam oponuojančių demokratų partijoje, kurio atstovai kritikuoja amerikonišką kapitalizmą ir priešpastato jam socializmo idėją.
Žinoma, JAV „demokratiniai socialistai“ – tai savotiškas reiškinys. Jiems daugiau rupi seksualinių mažumų ir emigrantų teises, nei vietinių dirbančiųjų. Bet vien socializmo sąvokos įteisinimas politiniuose debatuose ir jos įtraukimas į kasdieninį politinį JAV žodyną bei sisteminė kapitalizmo kritika gerokai sudrumstė ramų finansinio – pramoninio oligarchato viešpatavimą. Kapitalo šulams atrodė, kad jie turi amžiną ideologinį monopolį, kad „istorija pasibaigė“ bent jau vienoje atskirai paimtoje šalyje – JAV. Ir šia tau! Kaži kokie socialistai… Ir kur !? Pačioje dabartinio globalinio kapitalizmo citadėleje…
Vis pastebimiau degraduojant kapitalizmo sistemai žmonės ieško alternatyvos ir natūraliai jų žvilgsnis krypsta į socializmo teoriją ir praktiką. Beveik visuose pasaulio regionuose socializmo idėja ir socialistiniai judėjimai įgauna naują kvėpavimą. Tik musuose beveik visiškas štilis. Nes, kaip sakė klasikas: “Niekas nenorėjo mirti“. Kol kas, žinoma, tik politiškai. Deja, „socdemų – konservų“ režimo sukurta ir per nepriklausomybės laikotarpį išpuoselėta informacinio-psichologinio totalitarizmo sistema veikia visu pajėgumu.
Bet antisisteminės nuotaikos stiprėja ir Lietuvoje. Istorija apsuks dar ne vieną ratą, kol galų gale žmonės suvoks, kad jų gyvenimas ir likimas – tai jų pačiu reikalas. Kaip teigiama nemirtingame darbo žmonių himne: „Nei dievas, caras, nei galiūnas mums išvadavimo neduos“.
SP Infocentras
