Nuoširdžiai sveikiname Didžiojo Tėvynės karo veteranus, jų šeimas, visus Lietuvos žmones Didžiosios Pergalės 78-ųjų metinių proga.
Buvusi Tarybų sąjunga, kaip kas ją šiandien nevertintu, įvykdė bent 3 pasaulines – istorines reikšmės proveržius:
- Ji pateikė ir iš dalies realizavo globalinę socialinę alternatyvą visai išnaudotojiškai žmonijos vystymosi tendencijai.
- Ji pirmoji prasiveržė į kosmosą ir padėjo pamatus naujai noosferinei pasaulio istorijos epochai.
- Ji sutriuškino žiauriausią žmogaus ir žmogiškumo priešą – fašizmą Antrajame pasauliniame kare.
Šie istoriniai faktai laikui bėgant įgauna vis didesnė egzistencine esmę ir prasmę ir būtent todėl jie iš visų pusiu atakuojami siekiant diskredituoti ir šios pasekimus, ir tą santvarką, kurios dėka visa tai buvo padaryta. Ypatingas dėmėsis šioje vietoje skiriamas Didžiajai pergalei prieš fašizmą. Pergalę įvairiais būdais bandoma apšmeižti ir falsifikuoti.
Žlugus Tarybų Sąjungai, nacių kolaborantai Lietuvoje buvo apdovanoti valstybiniais apdovanojimais, jiems pastatytos atminimo lentos. Tačiau Lietuvoje buvo ir tikrų patriotų – Lietuvos Raudonosios armijos karių ir partizanų, kurie kartu su kitomis TSRS tautomis nugalėjo Trečiojo Reicho armiją.. Šiandien oficialusis Vilnius bando juos ištrinti iš šalies istorijos, tačiau tikrų didvyrių atminimas gyvuos šimtmečius.
Kaip žinia, jau pačiomis pirmosiomis Didžiojo Tėvynės karo dienomis Lietuvą užėmė Vermachtas. Tačiau tūkstančiai lietuvių norėjo kovoti su nacizmu. Todėl 1941 metų gruodį pradėta formuoti 16-oji lietuvių šaulių divizija. Joje buvo buvę 29-ojo korpuso kariškiai, Lietuvos vietiniai gyventojai, gyvenę kituose TSRS regionuose, taip pat pabėgėliai iš jos teritorijos. 1943 m. pradžioje iš 10 250 divizijos karių ir karininkų septyni tūkstančiai buvo lietuviai arba respublikos gyventojai, nemaža dalis kovotojų – vietos žydai. Pirmuoju dalinio vadu buvo paskirtas Feliksas Baltušis-Žemaitis, tarnavęs Rusijos imperijos ir Lietuvos raudonosiose armijose, o paskui pasilikęs Tarybinėje armijoje. Vėliau vado pareigas pakaitomis užėmė Vladas Karvelis ir Adolfas Urbšas.
1943 m. vasarą 16-osios divizijos kariai parodė drąsą Kursko mūšio metu, atlaikydami galingą vokiečių 383-osios pėstininkų ir 18-osios tankų divizijų smūgį. Toliau dalinys dalyvavo išlaisvinant Baltarusiją ir Lietuvą, ypač pasižymėjo Mėmelio (Klaipėda) šturmu, o 1945 m. dalyvavo likviduojant Kuršų katilą.
Jau 1941 metais Lietuvoje veikė 12 tarybinių partizanų būrių ir grupių, kurių gretose kovojo apie 600 antifašistinių patriotų. 1942 m. vietinis pogrindžio judėjimas apėmė 12 būrių ir 24 grupes, kuriose iš viso buvo apie 1400 žmonių. 1942 m. lapkritį buvo įkurtas Lietuvos partizaninio judėjimo štabas, kuriam vadovavo LKP CK pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus.
Nuo 1943 metų Lietuvos teritorijoje veikė respublikos Liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotojo Motėjaus Šumausko operatyvinė grupė. Jam vadovaujant partizanų būrių skaičius greitai išaugo iki 10 tūkst. Vėliau krašte veikė dvi partizanų brigados ir 83 atskiri būriai.
Karo metais tarybiniai partizanai ir pogrindžio kovotojai sumušė 18 nacių garnizonų, surengė 364 priešo ešelonų griūtį, susprogdino ir sudegino 125 tiltus ir 48 kareivines.
Už išskirtinius didvyriškus žygdarbius 14 socialistinės Lietuvos patriotų buvo suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio vardas. Lietuvos antifašistai svariai prisidėjo prie visai žmonijai grėsusio nacių blogio naikinimo ir prie Didžiosios Pergalės.
Deja, kaip mus moka istorija ir dialektika nebūna amžinų pergalių ir amžinų pralaimėjimų. Ir šiais laikais, kai įvairiose Europos regionuose atgimsta nacizmas, mes suvokiame kad pergalę reikia ginti kiekvieną diena ir visuose lygmenyse, ir globaliniu ir individualiniu mastu. Pergale ne taps pralaimėjimu, tik jeigu mes už ja kovosime.
Amžina šlovė žuvusiems, gyviems ir be žinios dingusiems tarybiniams kariams – Didžiojo Tėvynės antifašistinio karo dalyviams!
Linkime visiems sveikatos ir šventiškos pavasariškos nuotaikos!
SP Infocentras
