Rusija kryžkelėje: kairysis posūkis arba liberalų revanšas

Jau du mėnesius vyksta speciali Donbaso išlaisvinimo operacija, kuri nuosekliai perauga į plataus masto konfrontaciją tarp Rusijos ir kolektyvinių Vakarų. Mūsų šaliai buvo įvestos precedento neturinčios sankcijos, skirtos maksimaliai jos izoliacijai ir ekonomikos susilpnėjimui. Neabejotina, kad pasaulis keičiasi ir prie ankstesnių geopolitinių krypčių nebebus sugrįžta. O tai reiškia, kad Rusija turi kuo greičiau nustatyti naują vystymosi kryptį ir pradėti judėti pasirinkta kryptimi, kad laimėtų naująjį Šaltąjį karą, tapdama stipresnė ir efektyvesnė.

Per tą laiką, praėjusį nuo specialiosios operacijos pradžios, kairiųjų patriotinių jėgų atstovai perdavė Rusijos vyriausybei, taip pat ne kartą Valstybės Dūmoje ir įvairiose informacinėse platformose išsakė siūlymus reformuoti Rusijos socialinę ir ekonominę politiką. Šių siūlymų esmę sudaro modernaus socialistinio projekto įgyvendinimas. Mūsų gilus įsitikinimas, kad kaip tik toks projektas, kaip ir prieš šimtą metų, gali tapti konsolidacijos ir traukos tašku didžiuliam skaičiui žmonių visame pasaulyje, kurie be galo pavargo nuo kapitalizmo ir vartotojiškumo hegemonijos.

Tačiau socializmo priešininkai taip pat nesnaudžia. Pavyzdžiui, odiozinis milijardierius Deripaska, kuris yra oligarchijos ir Jelcinų „šeimos“ ruporas, pastaruoju metu kasdien garsiai reiškia įvairias iniciatyvas. Jų esmė susiveda į tai, kad reikia suteikti „efektyviam verslui“ maksimalią ekonominę laisvę („viską nuspręs rinka“), vykdyti naują valstybės turto privatizavimą, drastiškai sumažinti valstybės tarnautuojų skaičių, sustabdyti verslininkų persekiojimą pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį (sukčiavimas) ir kt. Kitaip tariant, oligarchai vėl stumia šalį į 90-uosius, tikėdamiesi kompensuoti savo nuostolius dėl sankcijų ir krizės dar vienu valstybės turto grobstymu ir įvairiomis nesąžiningomis schemomis, kuriomis siekiama atimti iš žmonių pinigus. O blogiausia, kad yra daug šalininkų tokiam tolesniam Rusijos vystymuisi valdžioje.

Taigi Rusija šiandien yra kryžkelėje. Progresyvios kairiosios patriotinės jėgos atkakliai ragina socialistines pertvarkas, kurios atitiktų daugumos gyventojų interesus, o nepasotinami oligarchai ir jų sąjungininkai valstybės aparate siūlo pakartoti liberalius eksperimentus iš netolimos praeities. Laikas eina, bet Kremlius dar neskuba priimti strateginių sprendimų, apsiriboja tik skylių lopymu ir taktiniais veiksmais. Tačiau aiškaus atsakymo į klausimą, kur Rusija judės toliau, stoka neleidžia deramai sutelkti žmones, o tai savo ruožtu neigiamai paveiks mūsų šalies galimybes efektyviai priešintis Vakarų atakoms ateityje. Stabdymas, pasirenkant tolesnį Rusijos kursą, objektyviai veikia mūsų oponentų naudai.

Šiandien visos sociologinės apklausos rodo, kad tarp žmonių nuolat auga kairiosios, socialistinės nuotaikos, teisingumo užtikrinimo ir socialinės nelygybės įveikimo poreikis. Todėl Rusijos valdžiai, bent jau savisaugos sumetimais, būtų logiška įsiklausyti į daugumą piliečių ir pradėti įgyvendinti „kairįjį posūkį“ Rusijoje. Akivaizdu, kad tokių pokyčių per vieną dieną įgyvendinti nepavyks, reikia atsižvelgti ir į oligarchijos pasipriešinimą. Tačiau Rusijos valdžiai gali ma pasiūlyta įgyvendinti keletą skubių priemonių, kurios būtų aiškus signalas visuomenei, kad prasidėjo teisingi pokyčiai.

1. Visos specialiosios Donbaso išlaisvinimo operacijos metu naudoti raudonas vėliavas, kurias teigiamai priims ne tik rusai, bet ir daugelis Tarybų Sąjungoje gimusių ukrainiečių. Gegužės 9-osios parado metu neapdengti Lenino mauzoliejaus, aktyviai naudoti raudonas vėliavas per akciją „Nemirtingasis pulkas“. Padaryti raudoną vėliavą su kūju ir pjautuvu oficialia sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės vėliava (jei neužteks ryžto pakeisti valstybinę Rusijos vėliavą, kaip siūlo kairiosios patriotinės jėgos).

2. TSRS susikūrimo dieną paskelbti valstybine švente, pradėti oficialiu lygiu ruoštis Tarybų Sąjungos 100-mečio minėjimui, kuris bus švenčiamas 2022-12-30. Viešai paskelbti apie Belovežo susitarimų denonsavimą ir savanoriško TSRS atkurimo proceso pradžią.

3. Pašalinti iš Rusijos valdžios liberalius-monetaristus ir pakviesti dirbti specialistus iš kairiosios patriotinės opozicijos komandos. Atleisti Kontrolės rūmų vadovą Aleksejų Kudriną ir pakeisti jį atstovu iš pagrindinės opozicinės partijos – Rusijos Federacijos komunistų partijos.

4. Artimiausiu metu visos Rusijos referendumui pateikti gamtos išteklių ir strateginių šalies ūkio sektorių nacionalizavimo, ankstesnio pensinio amžiaus grąžinimo, visaverčio progresinio perteklinių pajamų mokesčio įvedimo klausimus, o taip pat pragyvenimo minimumo ir minimalios algos didinimo iki moksliškai pagrįstų rodiklių. Oficiali žmonių paramą padės lengviau įgyvendinti šias reformos.

5. 2022 metų rugsėjį surengti sąžiningus rinkimus, kurie užtikrins konstruktyvų valdžios ir visuomenės dialogą, padidins piliečių pasitikėjimą rinkimų sistema ir taps svarbia motyvacija vienyti žmones.

6. Realizuoti federalinių televizijos kanalų pokalbių laidų dalyvių ir vedėjų rotaciją, įtraukti į TV laidas kairiosios ir patriotinės orientacijos žurnalistus ir tinklaraštininkus.

7. Uždaryti Jelcino centrą Jekaterinburge ir jo filialus, atlaisvintus pastatus perduoti ugdymo įstaigoms ir socialiniams centrams.

8. Priimti sprendimą sumažinti vyresniųjų federalinių ir regionų pareigūnų, taip pat valstybinių korporacijų vadovų atlyginimus. Atlikti pareigūnų, kurių pajamos iš esmės neatitinka išlaidų, „valymą“. Pradėti tikrą kovą su korupcija.

9. Nutraukti provokacijas ir represijas prieš komunistus ir kairiosios patriotinės opozicijos šalininkus, kurios prieštarauja oficialiu lygiu deklaruojamiems tikslams kovoti su neonacizmu bei visomis jo apraiškomis.

Šių veiksmų reikia imtis kuo greičiau, jei, žinoma, yra politinės valios. Neturime iliuzijų, bet privalome išsakyti savo pasiūlymus. Nes dabar yra labai svarbus istorinis momentas. Jeigu Kremlius įsiklausys į Deripaskos ir panašių į jį iniciatyvas, pradedant naują privatizavimo ir liberalios bakchanalijos ratą, o dar imsis naujų draudimų ir represijų, tai mes nelaimėsime, neišgyvensime. Ir visos Donbaso gynėjų aukos, visos paprastų žmonių kančios bus bergždžios.

Tai bus katastrofa. Vėlgi, viskas bus grobiama oligarchų ir bankininkų interesais, o šalis parduota ir išduota. Tad šiandien kairiosios patriotinės jėgos turėtų dar aktyviau kelti balsą už mūsų supratimą apie šalies ateitį. Tai turi būti socialistinė ateitis. Reikalaujame iš Kremliaus, iš prezidento – kuo greičiau apsispręsti ir paskelbti, kur link eina Rusija. Kuo ilgiau valdžia tylės, tuo drąsesni taps oligarchai ir tautos išdavikai. Ir žmonės bus dar labiau sutrikę, nes nebesupras, kam tie visi vargai ir kančios. Atidėliojimas tiesiogine prasme yra kaip mirtis!

Sergejus Udalcovas

(Сергей Удальцов)