Penkios tezės apie Specialią karinę operaciją

1️. SKO baigėsi… Įstojome į vidutinio intensyvumo konfliktą su didžiausių pasaulio valstybių koalicija, vadovaujama JAV, kuri iškėlė tiesioginį uždavinį – griauti mūsų valstybingumą ir „išskaidyti“ Rusiją, pripažįstama – visomis savo tautinėmis ir subetninėmis apraiškomis – nepataisoma. Galų gale, pagal jų scenarijų, mes neturėtume egzistuoti nei kaip valstybė, nei kaip šalis, nei kaip viena tauta.

2. Pergalei kovoje daugiau nei su 50 valstybių koaliciją… reikia perkelti valstybės valdymo sistemą jei ne į karinius, tai į mobilizacijos bėgius.

3. Kad laimėti, karas turi tapti liaudišku. Be jokių išligų. Turi būti užtikrinta fronto ir užnugario politinė ir socialinė vienybė. Vieno ideologinio vektoriaus pagrindu… Tai reiškia, kad turime pradėti kalbėtis su visuomene…

4. Esant dabartinei Rusijos elito situacijai, šios problemos išspręsti neįmanoma. Elitas… nenori pergalės, jis nori „pralaimėjimo taškais“ ir „garbingos kapituliacijos“. Jis nenori matyti nemalonių realijų… Moralinis ir politinis elito degradavimas tampa akivaizdžiausia nekarine rizika dabartiniame Rusijos konflikte.

5. Reikalauti iš visuomenės kažkokios „mobilizacijos“ ir „diržų susiveržimo“ dabartinėje elito ir valstybės būklėje yra neįmanoma. Varžtų priveržimas… bus neproduktyvus… destabilizuojantis. Reikalingas staigus socialinės drausmės kilimas. Bet visiems. Tam reikia politinės valios. Kurios buvimas, deja, tampa vis mažiau akivaizdus.

Dmitrijus Jevstafjevas (Дмитрий Евстафьев)