Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas lapkričio 26 dienos pasėdyje paskelbė galutinį verdiktą Klaipėdos m. tarybos nario Viačeslavo Titovo byloje. Klaipėdos tarybos prašymu teismas aiškinosi ar politikas savo pasisakymais apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą nesulaužė tarybos nario priesaikos.
Teisminė kolegija vadovaujama tesėjo G. Križevičiaus nutarė, kad V. Titovas savo pasisakymu sulaužė tarybos nario priesaiką ir dabar jam gali būti pradėta apkaltos procedūrą.
Skaitant teismo išvada, nei kaltintojai (Klaipėdos savivaldybės atstovai), nei atsakovas (V. Titovas), nedalyvavo. Tik žurnalistai su kameromis bei keletas stebėtojų. Tikriausiai, net teisminio proceso dalyviams viskas buvo aišku nuo pat pradžių. Lietuvoje kaltinimai pagal liūdnai pagarsėjusį BK 1702 straipsnį apriori užprogramuoja tinkamus rezultatus. Jie štampuojami tiesiog automatiškai. O visos teisminės procedūros – tai tik „teisinės demokratinės valstybės“ spektaklis publikai.
Tęsiasi ir kitos rezonansinės bylos teisminis nagrinėjimas. Tai VSD užsakymu sukurpta žinomo publicisto ir leidėjo P. Masilionio byla. Priminsime, P. Masilionis kaltinamas už tai, kad išvertė į lietuvių kalbą ir išleido G. Sapožnikovos knygą, „Išdavystės kaina“, kurioje, be kita ko, plėtojama 1991-jų sausio 13-osios tragedijos aplinkybių tema. Paskelbdamas šią knygą, Masilionis esą „šiurkščiai menkino sovietų agresiją“, už ką jam gresia daugiatūkstantinės baudos ar netgi dvejų metų trukmės įkalinimas.
Lapkričio 21 d. vykusiame Vilniaus apylinkės teismo posėdyje prokuroras T. Uldukis atsižvelgdamas į atliktą lingvistinę P. Masilionio įžanginio žodžio G. Sapožnikovos knygai ekspertizę paprašė teisėjos E. Gruodienės galimybes sugriežtinti ankščiau surašytą kaltinamąjį prokuratūros aktą pagal tą patį BK 1702straipsnį.
Kaltinamasis P. Masilionis savo ruožtu pareikalavo iškviesti į teismo posėdį atlikusią ekspertizę specialistę, kuriai jis norėtu užduoti keletą klausimų.
Teisėja paskelbė pertrauką bylos svarstyme ir numatė kito posėdžio datą – gruodžio 20 d. 9.30 val.
Lietuvoje, kuri laiko save vos ne demokratijos etalonų ir nuolat reiškia kaimyninėms valstybėms įvairias pretenzijas dėl, neva, žmogaus teisių pažeidimų, ištisus dešimtmečius tęsiasi kitaminčių teisminis persekiojimas. Bet „civilizuotas pasaulis“ su savo „europietiškomis“ vertybėmis, kaip, deja, ir Lietuvos etatiniai žmogaus teisių gynėjai, tyli lyg niekur nieko.
SP Infocentras
