Klasinė Lietuvos teisėsaugos esmė

Lietuvos pareigūnai mūsų teismuose vidutiniškai išteisinami kelis kartus dažniau nei paprasti šalies piliečiai. Taip pat pareigūnų atžvilgiu bylos dažniau nutraukiamos ir jiems daug mažesnė tikimybė, kad bus atimta laisvė.

Tačiau norint visapusiškai suprasti situaciją, reikėtų kalbėti ne tik apie valdininkus, bet ir apskritai apie valdančiosios klasės atstovus. Juk nuolat stebime, kaip piliečių ekonominė nelygybė nuolat pasireiškia teismų sprendimuose. Turint gerus pinigus, tyrimo metu daugiau galimybių būti paleistam už užstatą iš areštinės. Turėdami tuos pačius pinigus galima pasamdyti gerus advokatus, kurie ras tinkamą spragą įstatymuose. Paprastas žmogus tokiomis paslaugomis vargu ar gali naudotis.

Dar prieš 120 metų Vladimiras Leninas savo veikale „Atsitiktiniai užrašai“ apie tokį teisingumą rašė: „Smulkus vagis siunčiami į katorga, o didelis vagis – visi tie tuzai, ministrai, bankų direktoriai, geležinkelių statytojai, inžinieriai, rangovai. .., grobstydami dešimtis ir šimtus tūkstančių valstybės turto, jie ištrememi rečiausiu ir blogiausiu atveju į atokiausias gubernijas, kur galima neblogai gyventi iš pavogtų pinigų ir iš kur lengva pabėgti į užsienį“.

Svarbu, kad sugrįžus kapitalizmui, Lietuvos teismuose simboliškai sugrįžo ir senosios sąvokos: teisėjai ir teismai nebevadinami „liaudiškais“, kaip buvo tarybiniais laikais. Jų išrinkimo idėja taip pat išnyko. Paprastam žmogui sunku rasti teismuose tiesą ir teisingumą.

SP Infocentras