Kiniečiai labiausiai myli Kiniją

2022 07 29

Edmundas Kasperavičius ir Erika Švenčionienė

***

Edmundas Kasperavičius gimė 1945 m. kovo 5 d. Vičaičių kaime, Raseinių rajone, Tarybų Lietuvoje. 1962 m. baigė Tauragės miesto 1-ąją vidurinę mokyklą, įstojo į Leningrado S. Kirovo vardo karo institutą ir jį baigė 1966 m., gavęs diplomą su pagyrimu ir karo vertėjo iš anglų kalbos pažymėjimą. 1969 m. sausio-kovo mėn., atkuriant politinių darbuotojų institutą tarybinėje armijoje, jis persikvalifikavo politinio personalo mokymo kursuoses Usūrijos mieste ir tapo kruvinų įvykių aplink Damanskio salą liudininku. 1970 m., kaip politinis darbuotojas, įstojo į Karinį užsienio kalbų institutą , įsisavino kinų kalbą, tobulinosi anglų kalba, 1974 m. baigė institutą su pagyrimu ir išvyko tolesnei tarnybai į Chabarovsko miestą. Dešimt metų tarnavo Tolimuosiuose Rytuose, už darbą Afganistane buvo apdovanotas Tarybų Sąjungos Raudonosios žvaigždės ordinu ir dviem Afganistano ordinais. Grįžęs iš Afganistano pasiprašė dirbti į gimtąją Lietuvą bet prieš tai dalyvavo per žemės drebėjimo Spitake gelbėjimo darbuose , Černobylio atominės elektrinės katastrofos padarinių likvidavime, už ką buvo apdovanotas Garbės ordinu Daliai Lietuvos komunistų partijos pasitraukus iš TSKP, komandiruotas į LKP CK ant TSKP platformos. 1991 m., po tragiškų sausio įvykių sugaržinus Respublikos televizijos ir radijo transliavimo komitetą Komunistų partijos kontrolei pirmasis pasirodė televizijos ekrane ir iki liepos mėnesio praktiškai vienas transliavo televizijos programas lietuvių kalba, atremdamas. nacionalistinė propaganda ir pasisakant už TSRS išsaugojimą. Ši televizija liaudyje buvo pavadinta vadinama „kaspervizija“. Vėliau Pekino užsienio kalbų institute baigė perkvalifikavimo kursus. Kinijoje sutiko žinią apie Tarybų Sąjungos sugriovimą, proamerikietiškų nacionalistų atėjimą į valdžią Lietuvoje. Lietuvoje buvo apkaltintas pasikėsinimu įvykdyti perversmą ir įtrauktas į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą. Kinija atsisakė išduoti jį Lietuvai. Negalėdamas grįžti į tėvynę, jis liko dirbti ir gyventi Kinijoje. Kinijos gyvenimo etapas truko 27 metus, iki 2018 m. Lietuvoje išleido penkis atsiminimų tomus rūsų kalba bendru pavadinimu „Gyvenime visko buna“.

SP Infocentras