Vertėjo komentaras
Daugelis žino Valerijų Ivanovą kaip protarybinės „Vienybės“ (Jedinstvo) organizacijos lyderį. Nesiimsiu čia vertinti jos veiklos. Bet pridursiu tai, kad šis žmogus kartu yra ir gilus mąstytojas – publicistas, poetas, filosofas, savo darbuose keliantis opiąsias XXI amžiaus problemas. Tiktai, deja, šie jo darbai lietuvių kalba neprieinami. „Deja“, kadangi jų turinys, atrodo, pirmiausiai adresuotas rusakalbei publikai, bet kartu yra itin aktualus (ir būtų naudingas) lietuviams. Ir ypatingai tiems, kurie mąsto savo galva, o ne aklai tepriima oficiozines klišes.
Šiuo požiūriu mane itin sudomino nesenas V. Ivanovo straipsnis, „Keturi globalistų apokalipsės žirgai“. Jame ir globaliu, ir vietiniu Lietuvos mastu aptariamos opiausios dabarties problemos, taipogi artėjančio rugsėjo 10-osios mitingo reikšmė. Autorius tiesiai rėžia, kad „Keturi globalistų apokalipsės žirgai“ – tai sugyvulėjimas, rusofobija, antitarybiškumas ir antisocializmas. Bei tiksliai juos apibūdina. Iš esmės pritardamas jo požiūriui, susižavėjau straipsniu ir, nors nebūdamas nei filologu, nei apskritai profesionaliu vertėju, negalėjau atsispirti pagundai ir V. Ivanovo straipsnio neišversti. Tad jį dabar ir pateikiu lietuviškai skaitančių dėmesiui.
Kristoferis Voiška
* * *
Paskutinė Naujojo Testamento dalis – Apreiškimas Jonui – pasakoja apie buvusių neteisuoliškų laikų pabaigą, apie Apokalipsę prieš amžinąjį Tiesos, laisvės ir teisingumo triumfą. Apaštalas išvydo keturis žirgus ir ant jų jojančius baisius tamsos raitelius: Marą (jojantį ant balto žirgo, dar žinomą kaip Užkariautoją), Karą (ant ugniaspalvio žirgo), Badą (ant juodo žirgo) ir Mirtį (ant palšo žirgo). Dievas juos šaukia ir įgalina pasaulyje sėti chaosą ir griovimą. Raiteliai pasirodo griežtai vienas po kito, kiekvienas su sekančio antspaudo – pirmųjų keturių iš septynerių Apreiškimo knygos antspaudų – atplėšimu.
Globaliųjų „piniguočių“ politikos demaskavimo ir nutraukimo rezultate artinasi Katarsis (senąja graikų kalba – apsivalymas). Tuo pačiu, pasaulis apsivalys nuo žemo geismo, melo purvo, pikto triumfo ir nuo globalistų privatizuotų galingiausių MIP diegiamos paniekos žmonėms. Žmonės išmanesni, švaresni ir protingesni. Vyrai ir moterys sugeba mylėti bei myli vienas kitą švelniai, aistringai ir gražiai. Jų vaikai, šios didžiosios natūralios meilės vaisiai, teisingoje visuomenėje tampa išprususiomis, doroviškai aukštomis, humaniškomis asmenybėmis, suvokiančiomis tikrąjį žinojimą ir nepajudinamus gamtos dėsnius, kur du plius du visada lygu keturiems.
Teisinga visuomenė gyvena pagal tikrus įstatymus, kurių pagrinde – nepajudinama Tiesa. Tokioje visuomenėje vaikai visada tęsia tėvų reikalą: humanišką, žmonių meile paremtą kultūros tobulinimą ir žemės civilizacijos materialinio-techninio progreso vystymą.
Ne žmonių sąmonę kitų sąskaita siekiama asmenine nauda gadinantys, bet kokią visuomenę atomizuojantys pinigai, o doroviškai aukštos konstruktyvios humaniškos idėjos jungia žmones kūrybiškam šviesios savo šalies ateities kūrimui. Ateities, nedalomai priklausančios visiems ir kiekvienam. Žmogus – socialinė esybė ir visuomenės vaisius.
Šiandien po pasaulį, kur, ardomas antihumaniškų ydų ir vartydamasis priešmirtinėse kančiose žūsta nacionalinis valstybingumas – JAV imperija, šuoliuoja keturi tikrosios Apokalipsės žirgai: sugyvulėjimas, rusofobija, antitarybiškumas ir antisocializmas. Ant šių žirgų sėdi godūs, nepasotinami tamsiųjų jėgų tarnai, ištroškę pasaulinės valdžios dėl tolimesnio dirbančiųjų-kuriančiųjų apiplėšinėjimo, naikinant ir verčiant makalyne ilgaamžius išmintingų žmonių pasiekimus, kad ant kultūrų ir civilizacijų griuvėsių laisvai sau susižertų ne tiktai auksą, bet ir žmonių sielas, kad priverstų žmones besąlygiškai tenkinti jų dvokiantį, purviną geismą.
Iš tiesų, ant Baltojo žirgo joja globalistų paleista pasaulinė viruso ir ant jo modifikuotų „koronų“ epidemija; ant Ugniaspalvio žirgo joje pasaulinis hibridinis informacinis, ekonominis, politinis globalistų karas prieš savarankiškas nacionalines valstybes ir jų piliečius; ant Juodojo žirgo joja kapitalistinių magnatų pseudodemokratija, neleidžianti tikros visaliaudinės valdžios išalkusiems piliečiams įgyti trokštamąją liaudies valdžią; ant Pašlojo žirgo joja visi, žudantys žmones, iš jų atimant žinias apie Tiesą, teisybę ir teisingą beklasę visuomenę. Kiekviena visuomenės socialinė klasė visais laikais turėjo ir turi savo kultūrą ir savo praeinančią teisybę[1]. Bėda tame, kad šią „teisybę“ kažkodėl tai pavadino „tiesa“. Teisybė turi antinomiją – melą, o štai Tiesa iš savo esmės antinomijų neturi – ji absoliuti, kaip absoliutūs yra matematikos dėsniai.
Bet melagingą informaciją nešančių „gadžetų“ pasaulyje pažemintas, neprivalgąs ir neišmanąs žmogus yra silpnas. Jisai silpnas, nuleistas į savo tarpukojį savų gyvuliškų instinktų tenkinimo – nelaimingiesiems globalistų skiriamo malonumo – labui. Toksai žmogus „nesupranta“ savo elementarių natūralių savybių – kas jis, vyras ar moteris?..
Kapitalistai-oligarchai savinasi žmonių darbą, jų privačiose įmonėse pagaminamą pridedamąjį produktą, iš esmės juos apiplėšinėja asmeninio finansinio praturtėjimo tikslu. Plėšimas ir nieko naujo! Didžiuliais pinigais jų apmokama valdžia oligarchams garantuoja neliečiamumą.
Bet štai šiuolaikiniai politikai-globalistai, tarptautinių „piniguočių“ pakalikai, bendro valstybinio ir nacionalinio kapitalizmo krizės metu veda nuožmiausią karą principinėmis visuomenės socialinių nuotaikų dezorganizavimo kryptimis:
1. SUGYVULĖJIMAS – žmonių atitraukimas nuo tikrų mokslinių žinių, paremtų matematika ir aukštosios kultūros humaniškų dorovinių idealų, paremtų keturiomis pagrindinėmis religijomis – krikščionybe, islamu, judaizmu ir budizmu – įgijimo.
2. RUSOFOBIJA – žaidžiant natūraliu ksenofobijos – svetimo baimės – instinktu, ant dorovinės-ideologinės bangos visais būdais kurstoma neapykanta prieš rusus – slavus (anksčiau tai buvo žydai, tačiau ir dabar etninė ksenofobija jų atžvilgiu išlieka).
3. ANTITARYBIŠKUMAS – iš principo neigiama bendraliaudinė valstybė ir jos pamatinės struktūros – visaliaudinės tarybos, kuriose atstovaujami visi šalies gyventojų sluoksniai. Beje, Tarybos, Vėčė – senovinė slavų visuomeninės visaliaudinės savivaldos forma, skirtinga nuo Vakarų politinės kultūros, kur visa valdžia savajai tautai rėmėsi paveldimu karalių ir jų vasalų valdymu.
4. ANTISOCIALIZMAS – neigiama materialia prasme beklasė socialinio teisingumo valstybė, kurioje objektyvi žmonių socialinė hierarchija turi vietą tiktai piliečių išsilavinimo lygio bei jų naudingumo platiesiems visuomenės sluoksniams pagrindu.
Mano gimtojoje mažutėje Lietuvoje kaip niekur kitur akivaizdžios visos šios esamų politinių valdžių suintensyvinto veikimo kryptys, vedant šiuos keturis apokaliptinius globalistų žirgus ant respublikos sociumo. Po jų kanopomis trūkinėja amžiais krikščionybės doroviniu pagrindu statyti žmogiškieji santykiai – valdžia primetinėja LGBT bendruomenės vertybes, tuo pačiu ardant tradicinę šeimą. Leidžia mitingus, kuriuose platinami šių socialinių marginalų šūkiai. Ir kartu su tuo draudžia šalies piliečiams rengti mitingus su reikalavimais išsaugoti šeimą bei laikytis piliečių lygiateisiškumą garantuojančių konstitucinių normų. Ir išėda tuos, kurie atvirai išsakė nuo valdančiosios konservatorių partijos skirtingą nuomonę.
Rusofobija ir, Baltarusijos pavyzdžiu, slavofobija – svarbiausias bei pagrindinis Lietuvos vadovybės elgesio tiek vidaus, tiek užsienio politikoje motyvas. Lietuvos politikai niekaip nenori atkurti normalių dalykinių santykių su savo turtingaisiais kaimynais.
Socialinė nelygybė, Lietuvos visuomenės pasidalijimas į labai turtingus – į tuos, kurie prie valstybinio lovio, kur pinigus mėto skirtingi tarptautiniai Vakarų bankai bei globalistų fondai; ir į tuos, kuriems nuo persivalgiusių ir dėl kąsnelių tarpusavyje besipešiančiųjų stalo krenta kažkokie likučiai. Daugiau kaip milijonas Lietuvos piliečių paliko savo tėvynę geresnės dalios ieškoti svetur. Bet šis socialinis vožtuvas protestinių nuotaikų respublikoje niveliavimui jau nebepajėgia užgesinti socialinės erozijos bei šalies dirbančiųjų žmonių nepasitenkinimo.
Rugsėjo 10-ąją Vilniaus centre radikaliai valdžios atžvilgiu nusiteikę Lietuvos piliečiai ketina surengti eilinį mitingą su reikalavimais laikytis respublikos konstitucinių normų. Tikėkimės, kad jų nesušaudys guminėmis kulkomis, kaip kad buvo per 2009 m. sausio 16 d. įvykius Vilniuje prie Seimo…
Nesu tikras, ar minėtuosius šiuolaikinės apokalipsės žirgus kas nors galėtų pažaboti. Bet tą lauką, po kurį juos paleido globalistai, iš anksto, kaip jie tvirtina, chaotizavus jiems pasiekiamą pasaulio valstybių erdvę, aptvarkyti galima. Globalistai neprotingi, nes nežino Tiesos ir iki aukščiausiojo neprisibels.
Mano požiūriu, yra metodas išvalyti po pasaulį išbarstytas „Augijaus arklides“. Šio metodo esmė – tikros liaudies valdžios atgimimas XXI amžiuje, kada visi vienokio ar kitokio išsilavinimo, tai ar anai visuomeninei arba gamybinei organizacijai priklausantys gyventojų sluoksniai – būtent visi – privalės būti atstovaujami aukščiausiame valstybės valdžios organe.
Atsakymas į klausimą, kokia turėtų būti visaliaudinės valdžios sankloda šiuolaikinėje valstybėje yra duotas mano veikale „Šiolaikinė Utopija“. Jis buvo parašytas, remiantis mano istorijos bei kitų mokslų žiniomis, filosofiniais veikalais ir visuomeninio-politinio veikimo patirtimi daugiatūkstantinėje organizacijoje „Vienybė-Единство-Jedność“ TSRS irimo metu siekiant išgelbėti socialistinę valstybę. Tada įvyko beprecedentis faktas šiuolaikinėje žmonijos istorijoje – aukščiausioji Tarybų Sąjungos vadovybė savomis rankomis tikslingai sunaikino savo šalį – pasaulinę socialistinę valstybę, buvusią besivystančių šalių politiniu orientyru. Šią tragediją mums, rusų žmonėms, kartu su kitais vienminčiais – geros valios žmonėmis – teks ištaisyti!
2021 m. rugsėjo 4 d.
Valerijus Ivanovas
Šaltinis: https://proza.ru/2021/09/04/937fbclid=IwAR1LMCukh6GRR7JjejU7idmfArgGxivIAlPMwXqxfcrLTi0eBB-5qVGuIGQ
***
[1] Autorius naudoja žodžius „правда“ ir „истина“. Pirmoji reiškia tiesą, bet tiesą su etiniu, doroviniu metmeniu. Todėl lietuviškai tai verčiu kaip „teisybę“. O antroji reiškia tiesą kaip objektyvų faktą, kokius, pavyzdžiui, tyrinėja gamtos mokslai. – Vert. past.
[2] „Vienybė“, populiariai žinoma kaip „Jedinstvo“ – Socialistinis judėjimas už pertvarką Lietuvoje „Vienybė-Единство-Jedność“, buvo 1988-1991 m. Lietuvoje veikusi politinė organizacija, pasisakiusi už šalies likimą Tarybų Sąjungos sudėtyje. – Vert. past.
