Laisvoje ir demokratinėje Lietuvoje žaibiškais tempais ir neregėtais mastais plinta „nauja sena“ praktika – visuotinas skundimas, pasmerkimas, atsiribojimas bei kvietimai nutraukti bendradarbiavimą ir uždrausti „nepatikrintos ir šmeižikiškos informacijos skleidimą visuomenėje“ bei „propagandinius išpuolius prieš Lietuvą“.
Tokių „išpuolių“ autoriai kalami prie „gėdos stulpo“ ir paskelbiami „naudingais Putino idiotais“.
Kita vertus, vis dažniau Lietuvoje pasigirsta įvairių „išsišokėlių“ balsai, kurie kritiškai vertina Lietuvos situaciją bei jos valdžios pasiekimus per visą nepriklausomybės laikotarpį. Tai jau tampa savotišku, kaip dabar madinga sakyti, opoziciniu trendu. Valdantis elitas bei oficioziniai propagandistai liguistai reaguoja į tokius reiškinius ir puola į visuotiną isteriją.
Paskutinis tokios isterinės reakcijos pavyzdys, kai rašytoja Rūta Vanagaitė paskelbė, jog turi archyvinių duomenų, kurie įrodo, kad partizaninio pasipriešinimo vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas nebuvo nukankintas, o atvirkščiai, buvo NKVD užverbuotas agentas. Už viešą šios pozicijos išsakymą, rašytoja susilaukė itin aršaus „raganų medžioklę“ priminančio puolimo, o jos knygas leidžianti „Alma littera“ nutraukė su ja ryšius ir visas dabar prekyboje esančias rašytojos knygas išima iš apyvartos, jos bus atiduotos į makulatūrą ir perdirbtos. R.Vanagaitės knygomis atsisakė prekiauti ir vienas didžiausių prekybos tinklų „Maxima“, liūdnai pagarsėjusi dar per stojimo į ES „alaus ir skelbimo miltelių“ referendumą.
Dabar jau R. Vanagaitė atrodo kaip kokia lietuviška Žana d’Ark, kuriai kaip „Izraelio ir/ar Rusijos“ agentei, užkurtas tikras neapykantos laužas. Tiesa, pasigirsta vienas kitas balsas, kad būtent tokių visuotinų pasmerkimų iniciatoriai kaip tik ir tampa „naudingais idiotais“. Kaip rašoma žinomo Lietuvos intelektualo, poeto T.Venclovos laiške: „Nors ir neturiu didelių vilčių, kad būsiu išgirstas, kreipiuosi į pjudytojus: nebūkite „naudingi idiotai“ ir nepadėkite Putinui“.
Vienų žodžių, ir naujų inkvizicijos laužų bei kryžiaus žygių kurstytojai ir organizatoriai, ir jų priešininkai, visus Lietuvos įvykius vertina per naudingumo/nenaudingumo V. Putinui ir Rusijai prizme, o ne vedami Lietuvos žmonių gyventojų interesų bei poreikių ginimo ir plėtojimo motyvų. „Herojiška“ Lietuvos praeities mitologija jiems yra svarbesnė už socialinę valstybės egzistenciją ir už jos ateitį. Istorinė „skaistybė“ saugoma pasitelkus visą sunkiosios patriotiškos propagandos artileriją bei išbandytus informacinio karo ginklanešius – įvairiausius landsbergius, tapinus bei anušauskus.
Belieka tik stebėtis, kaip sparčiai buržuazinių konservatorių, socdemų bei liberalų partijų valdoma Lietuva nusirito iki antisocialinės totaliai paranojiškos valstybėlės lygio, kurioje klesti parsidavėliška politinė klasė, korumpuota valdininkija, savanaudiškas verslas, valdoma žiniasklaida bei iškastruotos žmogaus teisių institucijos.
Malkos jau paruoštos. Kada supleškės viduramžiškos inkvizicijos laužai?
SLF infocentras
