Įvykiai Kazachstane

Naujieji 2022-ieji metai Kazachstano vadovybei prasidėjo itin nepalankiai: nuo sausio 2 dienos šalyje vyksta didžiulės antivyriausybinės demonstracijos, kurios, be abejo, turės toli siekiančių pasekmių.

Mangiustano regione esantis Žanaozeno miestas tapo protestų židiniu, o formali jų priežastis – praktiškai dvigubai – iki 120 tengių (0,27 dolerio) – smarkiai išaugusios suskystintųjų dujų kainos. Tuo pačiu metu pabrango ir kitos būtiniausios prekės. Žmones ypač papiktino brangstantis būstas ir maistas. Jau kitą dieną protestai apėmė Aktau ir Mangistau miestus, o vėliau praktiškai visą vakarinę Kazachstano dalį.

Sausio 4 dieną protestai pasiekė šalies sostinę Nur-Sultaną (buvusią Astaną) ir palietė beveik visus respublikos regionus. Kazachstano prezidentas Tokajevas išleido dekretą, kuriuo priėmė šalies vyriausybės atsistatydinimą bei atleido Nursultana Nazarbajeva iš Nacionalinės saugumo tarybos pirmininko pareigų. Taip pat 180 dienų įvedamos valstybės reguliuojamos kainos dujoms, benzinui, dyzelinui. Kiek vėliau visoje šalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis.

Jei pačioje pradžioje Kazachstano valdžia demonstravo neregėtą „minkštumą“ protestuotojų atžvilgiu, tai Alma-Atoje jau buvo naudojami šarvuočiai ir kita speciali technika. Tačiau protestuotojai vis tiek įsiveržė į miesto meriją ir padegė ją, taip pat jie padegė ir kitus administracinius pastatus, tarp jų ir respublikos prezidento senąją rezidenciją.

Šiai dienai abiejose pusėse yra žuvusių ir sužeistų. Sudeginta daugiau nei 100 automobilių. Atjungtas internetas ir mobilusis ryšys. Pranešama, kad protestuotojai užgrobė Alma – Atos oro uostą, apiplėšė ginklų parduotuves ir suniokojo kelius televizijos kanalus. Beje, Aktobės mieste policininkai atsisakė malšinti protestuotojus ir stojo į jų pusę.

Žanaozeno protestuotojai įvardijo savo reikalavimus valdžiai. Tarp jų – visiškas režimo pakeitimas respublikoje per pirmalaikius rinkimus, protesto akcijų dalyvių nepersekiojimas, 1993 metų konstitucijos grąžinimas.

Prezidentas Tokajevas kreipėsi į tautą. Vėliau jis paskelbė, kad protestuotojų tarpe veikia teroristines smogikų grupes, kurių nariai praėjo apmokymus užsienyje, jie finansiškai motyvuojami ir tokiu būdų jo šalis susidūrė su išorės agresiją. Jis paprašė pagalbos iš Kolektyvinio Saugumo Sutarties Organizacijos (KSSO – ОДКБ), į kurią apart paties Kazachstano įeina dar 5 valstybes: Armėnija, Baltarusija, Kirgizija, Rusija ir Tadžikistanas.

Pranešama, kad šios organizacijos Taryba priėmė sprendimą ribotam laikui įvesti KSSO kolektyvines taikos palaikymo pajėgas į Kazachstano Respubliką, siekiant stabilizuoti ir normalizuoti padėtį šalyje.

Situacijos Kazachstane vertinimai labai prieštaringi: nuo nuomonių, kad tai bandymas surengti naują spalvotą revoliuciją pagal Ukrainos ir Baltarusijos scenarijų ir iš esmės nukreipti ją prieš Rusiją ir Kiniją iki įsitikinimo, kad tai liaudies sukilimas prieš korumpuotą „Nazarbajevo“ klaną ir savotiškas įspėjimas oligarchinei Putino vyriausybei.

Bet kuriuo atveju įvykius Kazachstane pirmiausia lemia socialinės ir ekonominės priežastys. Nenuostabu, kad jie prasidėjo Žanaozene. Ten, kur prieš 10 metų vyko tikra klasių kova ir kai Nazarbajevo valdžios įsakymu buvo žiauriai sušaudytas darbininkų streikas, o daugelis jo dalyvių iki šiol teisiami. Tai daugiausiai naftos išteklių turintis Kazachstano regionas, tačiau tuo pačiu kuro kainos čia pačios didžiausios, o pragyvenimo lygis – vienos mažiausių. Tuo tarpu Nazarbajevų giminės ir jo rato žmonės, įvairaus plauko vietiniai ir užsienio oligarchai šio regiono resursų ir darbo išnaudojimo sąskaita susikūrė sau prabangų gyvenimą. Šia prasme įvykiai Kazachstane yra pamoka visam kapitalistiniam posovietiniam valdančiam elitui.

Kitas dalykas – šiais įvykiais ir nuotaikomis gali pasinaudoti ir dar daugiau jas pakurstyti įtakingi geopolitikos žaidėjai. Kaip sakydavo senovės išminčiai, ieškok kam tai naudinga. Akivaizdu, kad visa tai neatsitiktinai įvyko svarbiausių Rusijos ir kolektyvinių Vakarų derybų išvakarėse. Prisiminkime dar ir tai , kad Kazachstanas turi ilgiausia pasaulyje valstybinę sieną su Rusijos Federacija, o taipogi ir su Kinija.

SP Infocentras