Jungtinė Karalystė gali susidurti su dar viena streikų banga
Bent jau to galima tikėtis atsižvelgiant į naujausius pareiškimus, paskelbtus specialioje «Profesinių sąjungų Kongreso“ konferencijoje. Joje darbuotojų organizacijų vadovai pažadėjo kovoti su naujais anti-profsąjunginiais teisės aktais.
Kol kas jie kreipėsi tik į Leiboristų partiją, prašydami panaikinti teisę streikuoti ribojantį įstatymą, o darbdavius – jo nepaisyti bei paskelbė apie piketus ir mitingus.
Čia reikia prisiminti, kad liepos mėnesį Jungtinės Karalystės parlamentas priėmė naujus streikų vykdymo standartus. Dabar profesinės sąjungos turi užtikrinti kintamą „minimalų paslaugų lygį“, t.y tokį darbo lygį streiko metu , kuris leistų darbdaviui patirti mažiausius nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys pats apibrėžia šį „minimalų paslaugų lygį“, streikų efektyvumas nuo įstatymo priėmimo gerokai sumažėjo.
Paskutinį kartą JK vyriausybė taip plačiai susipriešino su profesinėmis sąjungomis devintajame dešimtmetyje Margaret Tečer laikais. Tada „Geležinė ledi“ parengė tam ir teisinį pagrindą, taip vadinama „piketų įstatymu“, kuris leido valdžiai vėliau guminėmis lazdomis išvaikyti profesinių sąjungų rengiamus protestus.
Didžiausi JAV automobilių gamintojai priešinasi profesinių sąjungų kūrimui
„Honda“ Indianoje, „Hyundai“ Alabamoje ir „Volkswagen“ Tenesyje darbuotojai susivienijo reaguodami į agresyvią prieš profsąjungas nukreiptą politiką ir apkaltino šių kompanijų vadovybę neteisėtais veiksmais.
Darbuotojų teigimu, automobilių gamintojų atstovai naikina profsąjungų agitacinę medžiagą, draudžia nešioti profsąjunginius simbolius, grasina atleidimais, o kai kuriais atvejais net šnipinėja profsąjungų aktyvistus. Tačiau tai davė atvirkštinį efektą atsiliepė: per mažiau nei savaitę keli tūkstančiai žmonių pateikė prašymus prisijungti prie profsąjungų.
Vienos profesinės sąjungos vadovas vadovas Šonas Feinas iškalbingai pakomentavo situaciją: «Kaip ir visos korporacijos, šios įmonės labiau nei nori pažeisti įstatymus, jei tai r apsaugo jų pelną. Jie meluos, apgaudinės ir vogs. Ir tada kita burnos puse jums sakys, kad mes esame viena šeima.
Šis kapitalizmas sulūžo
Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Ester Lynč pasakė, kad „sistema sulūžo“. Ji priminė augantį socialinės neteisybės jausmą ekonomikos krizės Europos Sąjungoje. sąlygomis. 2023 m. realus darbo užmokestis sumažėjo pirmą kartą per daugelį metų, ir tai nepaisant to, kad išmokos akcininkams padidėjo 14%.
Jos teigimu, įmonių godumas, pandemijos pasekmės, taip pat griežta finansinė politika smarkiai pablogino Europos darbuotojo padėtį: finansų krizės pasekmės, vėliau COVID-19 pandemija, kylančios palūkanų normos reiškia, kad darbuotojai nebeturi santaupų, į kurias galėtų atsiremti . Daugeliu atvejų jie turi didelių skolų.
E. Lynč pažadėjo, kad pablogėjus žmonių padėčiai profesinės sąjungos neliks nuošalyje. Matyt, kitais metais streikų bangos sulauks ir Europos Sąjunga.
SP Infocentras
