TSRS darbo biržos egzistavo pirmaisiais Tarybų valdžios metais. Jos buvo proletarinės valstybės įrankis sistemingai kovoti su nedarbu – kapitalizmo palikimu.
1918 m. sausio 31 d. paskelbtu dekretu „Dėl darbo biržų“, pasirašytu V. I. Lenino, buvo likviduoti visi privatūs ir apmokami biurai bei įdarbinimo įstaigos ir įsteigtos valstybinės nemokamos Darbo biržos, kurios buvo atsakingos už bedarbių įdarbinimą ir pašalpų skyrimą. Jos taip pat vykdė visų šalies ūkio sektorių darbuotojų apskaitą ir paskirstymą, analizavo darbo jėgos paklausos ir pasiūlos efektyvumą, užsiėmė viešųjų darbų organizavimu ir kt.
Iki 1930 m. pabaigos TSRS buvo panaikintas nedarbas, dėl to nustojo egzistuoti ir Darbo biržos. 1930 metų kovo 13 dieną Maskvos darbo biržoje buvo išduotas paskutinis darbo siuntimas – paskutini įdarbintu bedarbiu tapo šaltkalvis Michailas Škunovas. Po tuo birža nustojo egzistavusi.
Uždarius biržas, TSRS liaudies ūkio aprūpinimą darbuotojais vykdė sąjunginių respublikų Tarybų ministrų darbo išteklių panaudojimo komitetai su savo vietos organais, kurie vykdė organizuotą darbuotojų paiešką, paskirstimą bei kvalifikacijos kėlimą. Pačios įmonės užsiėmė darbo jėgos įdarbinimu.
JAV ir Europos ekonominės krizės fone visų šalių darbininkai entuziastingai priėmė žinias iš Tarybų Sąjungos apie nedarbo likvidavimo faktą.
SP Infocentras
