Vilniaus savivaldybei su jos meru E. Šimašiumi priešakyje neišdavus leidimo, o Teismui nedavus atsakymo į skundą, – šeimų maršo organizatoriai atsisakė pirminės protesto mitingo formos. Birželio 15-16-17 prie Seimo, Prezidentūros ir Vyriausybės rengiami piketai po 15 žmonių. Tokiam žmonių kiekiui jokio leidimo nereikia.
Akcijos organizatoriai taip pat priminė – tai ne jų protesto renginys, tai visos Lietuvos akcija, siekiant įgyvendinti protesto „Didysis Šeimos Gynimo Maršas 2021″ įgarsintus gegužės 15 d. užsibrėžtus tikslus ir užduotis.
Į pievą už Seimo pastato birželio 15 d. anksti ryta suvažiavo apie 1000 žmonių. Protestuotojai buvo pasipuošę tautine atributika, rankose laikė valstybės vėliavas ir balionus. Buvo atvežti biotualetai, pastatyta keletas palapinių, atnešti sėdmaišiai.
Tarp susirinkusiųjų vyravo pakili nuotaika. Per garsiakalbius muzikantai grojo liaudišką muziką ir dainavo „bailiai, bailiai, seimūnai bailiai“. Girdėjosi skanduotės „Lauk iš Seimo!“ Kiti akcijos dalyviai kvietė Seimo narius išeiti pasikalbėti. Kai kurie išėjo. Palankiai buvo sutikti Valstiečių ir Žaliųjų partijos atstovai bei seimūnai M. Puidokas ir P. Gražulis. Tuo tarpu konservatorius M. Maldeikis buvo nušvilptas. Jo atžvilgiu girdėjosi ir keiksmažodžiai bei raginimai „varyti pas mamytę“.
Kiek vėliau buvo surengta garsinė Seimo ataka. Šimtai automobilių masiškai signalizavo, buvo mušami būgnai, skambėjo varpai, Tokiu būdu Seimui nusiųsta žinutė – vykdykit Šeimų maršo reikalavimus. Po 16 val. išeinantis iš Seimo jo nariai palydėti šūkiais – gėda, lauk, vagys, išdavikai…
Mitinguotajai žada protestuoti tris dienas. Buvo planuojama budėti prie Seimo ir per naktį, čia pat įkūrus palapinių miestelį. Tačiau negavus leidimo, palapinių miestelis įkurtas šalia Vilniaus.
Akciją prie Seimo oficialiai palaikė parlamentines Valstiečių ir žaliųjų partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Šeimų maršo protestą, kaip jau rašėme ankščiau, palaiko ir Lietuvos socialistai, kurie turi savo poziciją šeimos tema.
***
Lietuvos socialistų pozicija šeimos klausimu
Lietuvos socialistai tvirtai pasisako už prigimtinę šeimą, kurią sudaro mama, tėtis ir vaikai. Ji kuriama laisvos biologinio vyro ir biologinės moters santuokos pagrindu. Santuoka ir šeima grindžiami meilės ir tarpusavio prieraišumo santykiais.
Tuo pačiu manome, kad teigti, esa „mes už tradicinę šeimą ir Konstituciją“, – nepakanka. Nes šeima yra įtakojama bei atakuojama esamos visuomenės sistemos, kuriai diriguoja atitinkama valdžia.
Homoseksualinė propaganda – dalis Europos Sąjungos ir tuo pačių Lietuvos valdžios politikos ir jos kūrėjams yra nusispjauti į žmonių nuomonę ar nepritarimą. Šioje vietoje buržuazinė dabartinės Lietuvos Konstitucija – tai ne atsakymas, o problema.
Šeimos klausimas yra bendro socialinio klausimo dalis. Plūstančiai iš globalinio kapitalizmo vaivorykštinio genderizmo ir juvenalinės justicijos agresijai mes turime priešpastatyti atkurtą socialiniais bei patriotiniais pagrindais mūsų šalies valstybingumą ir taip užkirsti kelią Lietuvos degradacijai bei depopuliacijai.
Valdančio buržuazinio politinio elito pašalinimas iš valdžios yra būtina tautinio išlaisvinimo sąlyga ir mūsų šalies ateities garantija. Yra gerai žinoma tiesa: vaikai – mūsų ateitis. Kokie Lietuvos vaikai, kaip jie auklėjami ir mokami, tokia ir mūsų šalies perspektyva.
Norime priminti, kad „juodais“ tarybiniais laikais kiekviename kaime buvo įsteigta bent jau pradinė mokykla, kiekviename miestelyje – aštuonmetė, arba vidurinė, kultūros namai, bibliotekos. Po 1990-jų viskas buvo metodiškai naikinama. Dabar daug kur liko tik „geltonieji autobusiukai“, vežantys vaikus kartais iki 40 km. į dar išlikusias mokyklas.
Per „nepriklausomybės“ laikotarpį mes praradome ištisą kartą. Jeigu prieš 20 metų turėjome 2386 bendrojo lavinimo mokyklas, tai dabar jų teliko 1089-ios. Daugiau nei dvigubai mažiau. Mokinių skaičius ir toliau mažėja. Panašu, kad iki 2030 metų turėsime savivaldybes, kuriose bus tik po vieną mokyklą. Beje, daug vaikų tiesiog valkatauja ir nelanko mokyklos.
Dėl šveitimo sistemos sukomercinimo taip pat prastėja mokymosi bei auklėjimo kokybė. Ryškiai matomos moksleivių bendros kultūros stokos, elementaraus neraštingumo didėjimo, bei socialinio kvailėjimo pasekmės.
Šių procesų priežastys – ne tik natūralus demografiniai bei technologiniai procesai, bet ir netinkamas socialinis reformavimas, neigiamos, dėl vyraujančios kapitalistinėje visuomenėje socialinės atskirties, turtinės diferenciacijos, skurdo bei kitų nepriteklių, gimstamumo, bei emigracijos, tendencijos. Vienu žodžiu, priežastys – dabartinė santvarka ir valdžios vykdoma antiliaudinė politika.
Kiekvieno žmogaus bet kokia orientacija, tame tarpe ir seksualinė, yra jo privatus dalykas. Nei valstybė, nei kokios socialinės, religinės ar politinės grupės neturėtų kaip nors riboti žmogaus asmeninį gyvenimą. Bet tik tol, kol šis asmeninis gyvenimas netrikdo kitų žmonių teisių ir interesų bei saviraiškos, nesudaro kliūčių jų tarpusavio bendravimui ir tradicinėms dorovinėms vertybėms.
Visiškai nepriimtina, mūsų požiūriu, kai atskiri asmenys ar žmonių mažuma bando viešai demonstruoti savo “išskirtinę savybę” ar net diktuoti savo valią daugumai. Tai jau ne demokratija, o kažkoks paranojiškas “europietiškas liberalizmas”, kuris veda į žmogaus ir visuomenės degradavimą ir išvis kelia pavojų sociumo egzistencijai.
Lietuvos socialistai reikalauja, kad homoseksualinių santykių propaganda butu įstatymiškai uždrausta vaikų ir jaunimo tarpe, kad butu stiprinamas prigimtinės šeimos valstybinis ir visuomeninis palaikymas.
Tai gali padaryti tik socialiai orientuota ir nacionalinius interesus puoselėjanti valdžia.
Visuomeninis judėjimas „Socialistų partija“
