Didžiajai Pergalei- 75

Visuomeninio judėjimo „Socialistų partija“ pareiškimas

Didžiajai Pergalei prieš fašizmą sukanka 75 metai. Kaip mus moko istorija ir dialektika nebūna amžinų pergalių ir amžinų pralaimėjimų. Ir šiais laikais, kai įvairiose Europos regionuose atgimsta nacizmas, mes suvokiame kad Pergalę reikia ginti kiekvieną dieną ir visuose lygmenyse, ir globaliniu ir individualiu mastu. Pergalė netaps pralaimėjimu, tik jeigu mes už ją kovosime.


Didžiosios Tarybinės liaudies, kurios dalimi buvo ir socialistinės Lietuvos gyventojai, Pergalės prieš fašizmą faktas laikui bėgant įgauna vis didesnė egzistencinę esmę bei prasmę ir būtent todėl ji iš visų pusių atakuojama, siekiant diskredituoti ir pati Pergalės įvykį, ir tą socialinę-ekonominę santvarką, kurios dėka ji buvo pasiekta.
 

Europarlamento ir Lietuvos Seimo rezoliucijos, kurios sulygina Tarybų Sąjungą ir Hitlerinę Vokietiją – tai kapitalizmo bandymas atsirevanšuoti už patirtą istorinį pralaimėjimą ne tik geopolitiškai, bet pirmiausia socialinę-klasinę prasme. Didžioji Spalio socialistinė revoliucija ir tarybinis socializmas, Leninas ir Stalinas bei Didžioji Pergalė – neatskiriami dalykai. Raudonoji Armija, visa Tarybinė liaudis ginė savo daugiatautę socialistinę Tevynę nuo fašizmo. Fašizmas – tai kapitalizmo tasa ir rezervas.

Didžiają 1945 metų Pergalę įvairiais būdais bandoma apšmeižti ir falsifikuoti bei paversti ją pralaimėjimu. Išvaduotojai paverčiami okupantais, o budeliai aukomis. Bet istorinis faktas yra vienas ir nenuginčyjamas – būtent Tarybų Sąjunga ir Raudonoji Armija išgelbėjo Europos tautas nuo „rudojo maro“. Išlaisvintojai ir gelbėtojai negali būti okupantais. Jų negalima lyginti su žudikais.

Raudonoji Armija per 4 karo metus sutriuškino 507 vokiškas divizijas ir 100 Hitlerinės Vokietijos sąjunginiūnkių divizijas. Tai 3 kartus daugiau nei Anglijos ir JAV kariuomenės. Trys ketvirtadaliai vokiškų lėktuvų, tankų, artilerijos pabūklų buvo sunaikinti būtent Rytų fronte. Tarybų Sąjunga prarado 27 milijonus savo sūnų ir dukterų. Visos kalbos apie taip vadinamo Antrojo fronto „lemianti“ indėlį į fašizmo sutriuškinimą, juolab apie „JAV pergalę“ Antrajame pasauliniame kare – tai arba nemokšu, arba sąmoningos „zombuotu“ dabartinių antitarybininkų ir rusofobų monipuliacijos.

Yra žinomas posakis: jei tu iššauni į praeitį iš šautuvo, tai ateitis iššaus į tave iš patrankos. Panašu, kad mūsų politinis elitas eilinį kartą šią liaudies išmintį užmiršo. Tikriausiai prasti istorijos falsifikatorių ir kapitalizmo „statytojų“ reikalai. Ko gero nebeveikia taip sklandžiai, kaip norėtųsi, buržuazijos per amžius ištobulinta žmonių kvailinimo sistema. Būtent prieš augantį žmonių nepasitenkinimą esančia kapitalistine santvarka ir jau dabar juntamą socialistinių idėjų populiarėjimą yra nukreiptos revizionistinės fašizmo reabilitavimu atsiduodančios politines iniciatyvos.

Karo metais Lietuvos teritorijoje naciai ir jų vietiniai talkininkai pražudė 700 000 gyvybių. Metodiškai žudė koncentracijos stovyklose, miškuose, aikštėse. Senelius, kūdikius – taip pat. Iš žmonių gamino muilą, odą, darė eksperimentus. Tokio masto ir intensyvumo žudynių Lietuva niekada nebuvo patyrusi. Tai – labai nepatogūs faktai daug kam Lietuvoje ir kai kuriose ES šalyse. Todėl oficiozinė propaganda meta visas pajėgas juodindama Tarybinį laikotarpį, kad tik kas nors neprisimintų vietinių nacių pakalikų, kurių dalis virto “miško broliais ir laisvės kovotojais”, darbų. Kad tik niekas neprisimintų didvyriškos 16-osios Lietuviškosios šaulių divizijos, antifašistinių pogrindininkų, gausių tarybinių partizanų grupių, kurių respublikiniui štabui vadovavo Antanas Sniečkus, talentingų lietuvių karvedžių Motiekos, Macijausko, Žiburkaus, o taip pat rusų žemės sūnaus Černiachovskio, kuriam vadovaujant Raudonoji Armija išvarė iš sostinės Vilniaus nacistinius plėšikus, kad tik jaunimas nesužinotų, kad Vilnius ir Vilniaus kraštas sugražinti Lietuvai Tarybų Sąjungos dėka, kad būtent po šios Pergalės Klaipėda ir jos kraštas atiteko Lietuvai, galų gale – kad tik šios Pergalės dėka Lietuva apskritai išliko! Kad tik jaunimas nepateiktų logiško klausimo – tai jeigu TSRS buvo tokia nevykusi, kaip sugebėjo ji laimėti prieš Vokietiją ir daugumą Europos šalių? Kaip tuomet sugebėjo LTSR ir TSRS per du-tris pokario metus atkurti prieškarinį ekonomikos lygį, kurį šiandieninė valdžia tik smukdyti tesugeba?

Melui ir falsifikacijoms galima priešpastatyti tik istorinę tiesą. Tiesa- tai jėga. Tiesa – tai mūsų tėvai, seneliai, proseneliai, kurie kariavo Didžiajame Tėvynės Kare ar kitaip padėjo frontui. Deramai pagerbkime tarybinių karių, gyvųjų, žuvusiųjų ir be žinios dingusių karo frontuose atminima. 
 

SP Valdyba

2020-05-07

Vilnius