Nepriklausomybės Akto signatarai Audrius Butkevičius ir Zigmas Vaišvila kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tęstinės teroristinės ir antivalstybinės veiklos.
Pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl tęstinės teroristinės ir antivalstybinės veiklos
2018 m. kovo 21 d. Vilnius
Ilgus metus po Nepriklausomybės atkūrimo buvo dangstoma ne tik istorinė tiesa, bet ir vykdomos nusikalstamos veikos, piktnaudžiaujant tarnybinėmis padėtimis ir neteisėtomis įtakomis siekiant išsaugoti ar susigrąžinti prarastą valdžią. Deja, tai darė ir buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, padedamas jo bendrininkų.
2018-01-03 d. signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime buvo paviešinta informacija (Žilvino Razmino ir Vytauto Šustausko prisipažinimai) apie teroristinės veiklos aktus (youtube.com/watch?v=90), kuriuos, prisipažinusiųjų vykdytojų ir tarpininkų tvirtinimu, užsakė buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, o užsakymus ir atlygį už šių teroristinių aktų įvykdymą jiems perdavė Vytauto Landsbergio padėjėjas ir talkininkas Andrius Tučkus, kiti nurodyti asmenys:
1. Skulptoriaus Broniaus Vyšniausko paminklo „Kryžkalnio motina“ susprogdinimas 1990-10-05 d. už 1000 USD atlygį.
2. Vytautas Šustauskas 2018-01-03 d. signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime ir Vytauto Šustausko knygoje „Laisvė ir kraujas“ (Kaunas, Smaltija, 2006) paviešino informaciją, kad 1991 m. sausio 13 d. Lietuvos Aukščiausioje Taryboje savanoriai iš Panevėžio jam siūlė imtis sunaikinti 10 pagrindinių Vytauto Landsbergio politinių oponentų – A. M. Brazauską, K. D. Prunskienę, V. Beriozovą ir kitus. Ranka surašytame sąraše buvo nurodytos ne tik pavardės, bet ir vietos, adresai, kur šie asmenys gali slėptis.
3. 1993-07-31 d. prasidėjęs ginkluotų Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos savanorių maištas pakaunės Altoniškių miške, kuriems vadovavo Jonas Maskvytis, faktinis bandymas įvykdyti valstybės perversmą. 2000-10-02 d. Kauno apygardos teismas Joną Maskvytį nuteisė ketverių metų laisvės atėmimo bausme už neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų įsigijimą, laikymą ir realizavimą. 1993-10-30 d. netoli maištininkų stovyklos sodyboje nušauta Žaneta Sadauskaitė. Kaltu pripažintas vienas buvusių maištininkų Haroldas Valaitis. Pasibaigus savanorių maištui, buvo suimtas jo dalyvis Remigijus Kuršas. Jis pabėgo iš areštinės ir netrukus rastas iškritęs iš trečio aukšto.
4. 1994-11-06 d sprogdintas Bražuolės geležinkelio tiltas. Laimingas atsitiktinumas padėjo išvengti dviejų traukinių avarijų. Geležinkelio apsaugos būdelėje nusišovė buvęs maišto dalyvis Irmantas Ruplys.
5. 1996 m. Kauno SKAT rinktinės štabo pusrūsyje rastas nusišovęs štabo vyr. sandėlininkas Edmundas Simanavičius.
6. 1997-01-31 d. nužudytas Juras Abromavičius, tyręs pakaunės savanorių maištą. Šio nužudymo bylą tyręs prokuroras A. Marcinkevičius buvo nušalintas nuo tyrimo. 2007 m. gruodį Seimas balsų dauguma pritarė Seimo komisijos J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti išvadoms. Jose teigiama, kad „J. Abromavičiaus nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijų tuometinės ir dabartinės vadovybės bei kitais šių partijų nariais“. Komisijos išvadose taip pat teigiama, kad J. Abromavičius buvo surinkęs duomenų apie savanorių maištą, Bražuolės tilto sprogdinimą. Prokuratūra tyrimą dėl J. Abromavičiaus nutraukė 2006 m. rugsėjį, konstatavus, kad J. Abromavičiaus žmogžudystę įvykdęs asmuo pats yra nebegyvas, o su konservatoriais susijusių įtariamųjų žmogžudystės užsakymu kaltei įrodyti nesurinkta pakankamai įkalčių, todėl bylos tyrimas sustabdytas.
7. 1997 m. vasarą maudydamasis nuskendo maišto dalyvis Rumšiškių kuopos vadas Kornelijus Rudauskas; mirė karininkas Gediminas Pulokas.
8. 1997-12-10 d. nusišovė Juro Abromavičiaus nužudymo bylos įtariamasis Vladas Grybauskas. 1998 m. Varėnoje nusišovė dar vienas Altoniškių miško maišto dalyvis Remigijus Kazokaitis.
9. Mūsų žiniomis, išsamia informacija apie nurodytas tęstines nusikaltamas veikas ir tyrimo rezultatais disponuoja LR VSD ir teisėsauga, tačiau dėl mums nesuprantamų priežasčių šioms baudžiamosioms byloms iki šiol neduodama eiga – bylos nepasiekė teismo net po to, kai 2007 m. gruodį Seimas pritarė Seimo komisijos J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti išvadoms.
10. Todėl yra pagrindas manyti, kad šios nusikalstamos veikos, mūsų nuomone, įvykdytos, visų pirma, Vytautui Landsbergiui ir jo bendrininkams siekiant susigrąžinti ir išsaugoti valdžią Lietuvoje, o jų tyrimui trukdyta ir tebetrukdoma naudojantis neteisėta įtaka teisėsaugai. Šias nusikalstamas veikas ir neteisėtą įtakojimą jų tyrimui bei bylų patekimui į teismą trukdantys asmenys tuo vykdo tęstines nusikalstamas veikas, siekdami išvengti savo baudžiamosios ir politinės atsakomybės dėl antivalstybinės ir teroristinės veiklos.
Dėl šių priežasčių, minimos nusikalstamos veikos laikytinos tęstinėmis ir neteisėtas įtakojimas teisėsaugai laikytinas sudėtine iki šiol tęsiama nusikalstama veika.
11. Šią informaciją patvirtina ir šiandien viešai paskelbta informacija (Atvira išpažintis: „Kryžkalnio motinos“ sprogdinimas – V.Landsbergio užsakymas“).
12. Yra pagrindas manyti, kad po šių teroristinių veikų užsakovų paviešinimo 2018-01-03 d. signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime, siekiant visuomenės dėmesį nukreipti nuo šių faktų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2018-01-05 d. paskubomis ir be teisinio pagrindo nustatymo, be įrodymų ir be tarpžinybinės komisijos, kuriai vadovauja Algimantas Urmonas ir kuriai vienintelei įstatymų leidėjas suteikė teisę nustatyti faktą, ar asmuo slapta bendradarbiavo su buvusiomis TSRS slaptosiomis tarnybomis, sprendimų paskelbė slapta su TSRS KGB bendradarbiavusių asmenų sąrašus, į kuriuos be jokių įrodymų įtraukė ir labai žinomus jau mirusius Lietuvos asmenis: Donatą Banionį, Saulių Sondeckį ir kardinolą Vincentą Sladkevičių. LGGRTC vadovė T. B. Burauskaitė raštu mums patvirtino, kad tai ji padarė neįvardintų politikų spaudimu. Ši informacija identiškais tekstais su nurodymu, kad šie asmenys slapta bendradarbiavo su buvusios TSRS KGB, vienu metu buvo paskelbta visose pagrindinėse Lietuvos žiniasklaidos priemonėse.
13. Šias nusikalstamas veikas atlikę asmenys netiesiogiai jas patvirtino ir Zigmo Vaišvilos šmeižtu. 2018-03-15 d. LRT radijo laidoje „Studija 50“, laikas: apie 14-16 min.) Andrius Tučkus tris Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narius, įskaitant ir Zigmą Vaišvilą, apšmeižė, nurodęs, kad KGB Lietuvos padalinio pulkininkas Česnavičius Sąjūdžio pirmuosius veidus Vitą Tomkų, Zigmą Vaišvilą ir Arvydą Juozaitį surinko į komandą LPS iniciatyvinėje grupėje. Tai taip pat patvirtina šiame pareiškime nurodytų nusikalstamų veikų tęstinumą, siekį jas nuslėpti ir apšmeižti Zigmą Vaišvilą dėl šių nusikalstamų veikų atskleidimo. Tai daroma įvykdant vis naujas, t.y. tęstines nusikalstamas veikas.
Dėl nurodytų priežasčių prašome Jus iš VSD, Seimo ir teisėsaugos institucijų išreikalauti mūsų nurodytą medžiagą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nurodytų tęstinių nusikalstamų veikų, t.t. ir dėl trukdymo teisėsaugai jas tirti, tam naudojant politinę ir kitą neteisėtą įtaką, šmeižimo.
Tyrimą dėl ypatingos svarbos mūsų valstybei prašome organizuoti Generalinėje prokuratūroje“, – sakoma kreipimesi.
