6 valandų darbo dienos klausimu
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pasiūlė įvesti 32 valandų darbo savaitę. Pasirinkimą tarp darbo savaitės formato paliko
patiems darbdaviams – tai gali buti 6 valandų darbo diena, bet gali būti ir 4 dienį darbo savaitė – nemažinant atlyginimo.
4 dienų darbo savaitė yra pavojinga tuo, kad atidaro galimybę priversti žmogų dirbti per du darbus. Tačiau, jeigu 32 valandų darbo savaitė, skaičiuotųsi bendrai, nepriklausomai kiek darbų žmogus turėtų, tada tokios problemos nekils.
Lietuvoje, net ir pats žurnalistikos dugnas – delfi portalas – išleidinėjo straipsnius apie 6 valandų darbo dienos pranašumus.
Darbo našumo augimas (trumpinant darbo dieną), kas yra naudinga tiek darbdaviams tiek ir darbuotojams yra mokslininkams seniai žinomas faktas.
Deja, dėl kapitalistinės gamybos santykių anarchijos, be gero spyrio, darbdaviai patys, masiškai, tokių žingsnių nedarys.
2021 metais Latvijos Profsąjungos, apie 6 valandų darbo dieną, neištarė nei žodžio.
Nors 2020 metais Latvijos Laisvųjų Profesinių sąjungų pirmininkas Egilas Baldzenas šitą klausimą kėlė. Darbo savaitės sumažinimo tema buva aptarta vyriausybės ir nacionalinės Tarybos trišalės posėdyje, žinoma, rezultato iš to nebuvo.
Būtų logišką pagalvot, kad tokią progresyvią ideją geriausiai įsisavino Estija. Bet gudrūs estai (kapitalistai) padarė didelę apklausą,
kur siūlė žmonės sumažinti darbo savaitę, dirbti mažiau, bet sumažinant ir algą.
Žinoma, 65% tvirtai pasakė, kad jokias būdais nesutinka ir tokie, taip vadinamieji „tyrimai“ pasklido po visus Estijos portalus. Vienu žodžiu, šiuo klausimu estai netikėtai apsigėdijo labiausiai iš visų.
Latvijos parlamentaro išsišokimas
Įvykiai su lėktuvo nutupdymu Minsko oro uoste nepaliko abejingais daugumą Baltijos šalių politikų.
Vis tik prizinę vietą gauna Latvijos deputatas, skulptorius, meno akademijos profesorius Aigars Bikse. Savo Feisbuko paskyroje jis parašė:
„Aš turiu pasiūlymą: Latvija užlaiko visą Baltarusijos ledo ritulio komandą ir paleidžia ją Latvijos-Baltarusijos pasienyje tik
išmainant į visus teroristinio Baltarusijos režimo laikomus politinius kalinius.“
Puiki idėja! Visiems buržuazinės demokratijos valstybėms siūlau būtent taip ir daryti.
Energetika ir jos kainų augimas
Šalia viso diplomatinio triukšmo į pakraščius nustumiama informacija apie tai, kad praeitą savaitę vieno energijos kilovato kaina
Baltijos šalyse sieks 47 eurus. Kainų svyravimas labai priklauso nuo Skandinavų šalių.
Lietuva, savo jėgomis, pagamino 34% energijos, na o Latvija – 83%, Estija – 46 procentus.
Apie ką mąsto Lietuva ir Estija, ignoruodama pigią atominę Baltarusijos energiją – nelabai aišku. Tačiau tikrai aišku tai, kad pigios elektros, bent jau artimiausiu metu, laukti tikrai nereikia.
Pinigų įsisavinimas
Tuo metu Lietuva bando išdalinti Europos Sąjungos paskirtą biudžetą verslininkų paramai. Pasak finansų ir biudžeto komiteto pirminko Mykolo Majausko, 148 įmonės naudojasi valstybine parama, tuo pačiu metu pirkdamos prabangius automobilius.
32 įmonės pirko naujus Benthli, Maserati, Porche, Lamborghini ir Rolls Roice. Prezidentas Gitanas Nausėda nepatenkintas ir siūlo, kaip nors, teisiškai visa tai reguliuoti.
Laukiame naujų reguliavimų, na, o tuo metu, kapitalistai toliau tęsia lėšų įsisavinimą
Latvija
Latvija surado savus būdus palaikyti verslui. Gegužės 19-ąją prasidėjo mokslininkų, norinčių dirbti per vasaros atostogas, registracija. O Birželio 1-ąją dieną latviai įves minimalią socialinę įmoką už visus darbuotojus, dirbančius nepilnu etatu ar mažiau minimumo.
Mažieji verslininkai raunasi plaukus, na bet gal kaip nors išsisuks.
Taip pat, Birželio pradžioje, baigsis laikas kai bus galima gauti valstybės paramą.
Estija
Naujienos iš Estijos optimistiškos.
Sparčiai mažėja besinaudojančių kredito atostogomis, auga prekyba, o gegužės 23-ąją Europos Sąjungos paskirti 230 milijonų eurų
bus, tikimasi, panaudoti algų išmokoms.
Sunku pasakyti, kaip efektyviai bus bandoma pavogti šias pinigų sumas. Pavyzdžiui, Gegužes 28-ąją dieną Tllina Linatransport korupcijos byla buvo perduota į teismą. Kaltinami 7 žmonės ir 3 įmonės, bet bendroji užklausta nuostolio suma labai nedidelė- tik 1,5 milijonų eurų. Palygint su lietuviškomis machinacijomis, tarkime, Covid testų korupcijos bylose, Estijos korupcioneriams dar tikrai yra ko pasimokyti.
