Kalba, mano pasakyta 2014 m. Žemės referendumo organizatoriaus ir įkvėpėjo, a. a. Pranciškaus Šliužo, minėjime. Viskas, ką norėjau pasakyti, sueina į tai, kad ir skurdas, ir socialinė nelygybė, ir mažumų diktatas (tiek LGBT, tiek priverstinė „tolerancija“ ir t. t.), tiek karantininis absurdas, tiek – pagaliau – dvasinis, kultūrinis visuomenės nuosmukis – viso labo yra pasekmės. Pasekmės dvejų pagrindinių priežasčių:
1) pirma – vidinės: su TSRS ir socializmo sunaikinimu šalyje (ir buvusioje tarybinėje erdvėje) įsigalėjęs KRIMINALINIS KAPITALIZMAS, kuriame viešpatauja ne šiaip išnaudotojai, bet nusikaltėliai, vagys, kurie, kaip klasė, iš principo nepajėgūs adekvačiai valdyti valstybę, ginti nacionalinį interesą;
2) antra – išorinės: Lietuvos pardavimo VAKARŲ / BLOGIO IMPERIJAI – JAV, NATO ir ES ir urvinės rusofobijos, ką įvykdė ir vykdo kriminalinis kapitalistinis „elitas“ – ši, ant kolonializmo, imperializmo, vergovės, karų ir masinių žudynių pastatyta Vakarų civilizacija šiai dienai mutuoja į vaivorykštinį „Geiropos“ monstrą, kuriame ir lietuviai, ir kitos tautos tėra tik žmogiškieji ištekliai.
Kad, be to, turime dvi Lietuvas: Ponų Lietuvą, stambaus kapitalo ir valdininkijos Lietuvą, „globalią“, viskuo patenkintą išnaudotojų, apsišaukėlių, parazitų Lietuvą. Ir Darbo Lietuvą – paprastus, dorus žmones, dirbančius ir nejojančius kitiems ant sprandų (ir fizinio, ir protinio darbo darbininkus, ir savarankiškus darbuotojus, ir smulkųjų verslą, ir, pagaliau, nedidelę dūšios nepardavusią inteligentijos dalį).
Ir kad tiktai aukščiau aprašytų faktų suvokimu, įsisąmoninimu bei viešu pripažinimu gali remtis adekvatus visuomeninis-politinis veikimas. O būtent: Darbo Lietuvos susivienijimas į atskirą, būtent jos interesus atstovaujančią, dėl jų kovojančią politinę organizaciją, kuri sąmoningai ir atvirai pastatytų save prieš „Ponų Lietuvą“. Ir kovotų tiek už nacionalinį išsivadavimą (t. y., išsivadavimą iš JAV-NATO-ES imperijos, susitaikymą ir suartėjimą su mūsų broliais Rytuose), tiek socialinį išsivadavimą (iš 90-aisiais tautą apvogusios kriminalinės buržuazijos).
Vien mitinge jautėsi žmonių pritarimas, jų palaikymas išsakytoms idėjoms. Susipratusių žmonių atsiranda daugiau. Ir tai džiugina.
Kristoferis Voiška
