Tiesą reikia sakyti, kad iš to būtų galima padaryti praktinių išvadų. Tiesos, kuri visai neduoda praktinių išvadų, o jei ir klaidingų, pavyzdys yra plačiai paplitusi nuomonė, kad kai kuriose šalyse nusistovėjusi netolerantiška praktika kyla iš barbarizmo.
Fašizmas, anot šios nuomonės, yra ne kas kita, kaip barbarizmo išraiška, brutali jėga, pavergusi tam tikras šalis.
Pagal šį požiūrį fašizmas yra tariamai kažkokia nauja trečioji jėga ir egzistuoja greta kapitalizmo ir socializmo (arba stovi virš jų); taigi daroma išvada, kad kapitalizmas tariamai gali egzistuoti ateityje be fašizmo ir pan.
Tai, be abejo, yra fašistinio pobūdžio tvirtinimas, kapituliacija prieš fašizmą. Kam sakyti tiesą apie fašizmą ir jį smerkti, jei nė žodžio nepasakoma apie jį gimdantį kapitalizmą?
Fašizmas yra moderni istorinė kapitalizmo raidos fazė, ir šia prasme tai yra kažkas naujo ir tuo pat metu seno. Fašistinėse šalyse kapitalizmas dabar egzistuoja tik kaip fašizmas, todėl su fašizmu galima kovoti tik kaip prieš kapitalizmą, kapitalizmą pačiu neslepiamu, įžūliausiu, žiauriausiu ir demagogiškiausiu pavidalu.
Bertoldas Brechtas
