Gruodžio 27-ąją, grupė vilniečių – Visuomeninio judėjimo „Socialistų partija“ narių Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse pagerbė jose palaidotų Keturių komunarų atmintį. Praėjo lygiai 92 metai nuo jų mirties dienos.
Kaip žinia, po 1926 m. gruodį Lietuvoje įvykdyto karinio perversmo. Karine jėga nuvertus prezidentą K. Grinių ir demokratinę šalies vyriausybe, Lietuvos prezidentu paskelbtas tautininkų lyderis A. Smetona. Kariškiai ir slaptosios tarnybos pradėjo vykdyti masines represijas, suimta daugybė kairiosios opozicijos aktyvistų, ypač Lietuvos Komunistų partijos (LKP) narių, komjaunuolių, profsąjungų aktyvistų.
Suimti LKP lyderiai buvo teisiami karo lauko teisme, jie neturėjo net advokatų, neturėjo galimybės paduoti apeliacijų. Teismas greitai nusprendė-LKP lyderiai nuteisiami mirties bausme sušaudant. Gruodžio 27 d. anksti ryte šie keturi komunarai-Karolis Požela, Kazys Giedrys, Juozas Greifenbergeris ir Rapolas Čarnas buvo sušaudyti Kaune, prie VI forto. Tai buvo barbariškas susidorojimas su šiais drąsiais kovotojais už darbo žmonių teises.
Kaip ir kasmet, ant antkapių padėtos gėlės, o susirinkusieji žuvusius komunarus pagerbė tylos minute.
SP Infocentras
***
K. Giedrio priešmirtinis laiškas
Brangūs draugai!
Šiandien tariu Jums, brangūs draugai, paskutinį žodį: aš kovos kelią už tiesą ir vargšų reikalus užbaigiau, – mane karo lauko teismas, įvykęs 1926.XII.24, nuteisė sušaudyti, ir šiandien tai įvyks, bet mirsiu pilnas vilties, kad toji kova nenustos, kol nebus laimėta. Man gailėtis nėra ko, o vien tik, kad labai nedaug tenudirbau, kad buvo valandų, kurias nemokėjau užpildyti veikimu. Todėl mano palinkėjimas tėra vienas: neturėkite veltui praleistų valandų, kovokite ir laimėkite! Aš žengiu po šautuvu drąsiai ir tvirtai. Būkite ir jūs, draugai, tvirti ir drąsūs!
Kazys Giedrys (1891-1926).
