1.Liberalios opozicijos lyderio Navalno sugrįžimas iš Vokietijos į Rusiją, jo įkalinimas ir po to vykę masiniai protestai patvirtina augančią politinę krizę buvusios Tarybų Sąjungos širdyje. JAV, ES ir NATO imperializmas bando maksimaliai išnaudoti šią krizę, o Putino bonapartistinis režimas bando ją nuslopinti represijomis, kurios ją tik sustiprina. Šios krizės šaltiniai yra labai gilūs: jie yra neišspręstuose ir nuolat eskaluojamuose socialiniuose prieštaravimuose, kurie kilo po Tarybų Sąjungos žlugimo ir posūkio kapitalistinio atkūrimo link, ir jų sąveikos su gilėjančia pasauline kapitalistine krize.
Nepaisant to, kaip artimiausiu metu vystysis Navalno byla, vėl kyla esminis klausimas: kur Rusija eina dabartiniame pasauliniame chaose? Putino restauracinis režimas siekia išsaugoti neapibrėžtą status kvo pasitelkdamas milžinišką biurokratinę valstybės mašiną, subalansuodamas oligarchines grupes, kurių interesai daugiausia grindžiami stagnacijai pasmerkta ir dabar sparčiai gilėjančios pasaulinės recesijos grėsme, orientuota į naftos ir dujų eksportą.
„Covid 19“ pandemija apsunkino krizę ir jos pražūtingus socialinius smūgius. Darbuotojų ir įvairių gyventojų grupių nepasitenkinimas ir protestai regionuose išplito nepriklausomai nuo Navalno politinės veiklos. Dabartinė socialinė protestų bazė, ginant Navalną, daugiausia yra jauni studentai, smulkūs verslininkai ir nepatenkinti oligarchai didžiausiuose miestų centruose (Maskva, Sankt Peterburgas, Jekaterinburgas), kuriuos sukrėtė aštrėjanti krizė, netikrumas ir sąstingis, kurie atėmė iš jų bet kurios ateities parspektyvą ir ir nukreipė jų bergždžias viltis į buržuazinį liberalizmą ir greitą integraciją su „Vakarais“.
Navalnas – demagogas, skelbiantis liberalizmo, nacionalizmo su rasizmu ir provakarietiško paklusnumo imperializmui derinį – išnaudoja šį nusivylimo lauką, kurį propaguoja tiek Rusijos kompradoriai, tiek imperialistai iš Vokietijos, ES ir JAV.
2.Gerai žinoma, kad naujoji Baideno administracija vėl siekia įtvirtinti „pasaulinę lyderystę“ mažėjančioje JAV hegemonijoje. Priešingu atveju jis negalės atkurti jokios vidinės pusiausvyros susiskaldžiusioje Amerikoje, esančioje ant pilietinio karo slenksčio, ką aiškiai parodo Kapitolijaus „šturmas“ 2021 m. 6 d. Baidenui reikia atstatyti euroatlantinę ašį, kuri labai nukentėjo D.Trampo laikais, ir vėl sustiprinti NATO, nukreipiant ją pirmiausia į Rusiją. Ši antirusiška kampanija yra gyvybiškai svarbi JAV imperializmui, siekiant atgauti Eurazijos, taigi ir Viduriniųjų Rytų, Irano ir, žinoma, Kinijos, stipriausios pasaulyje ekonominės JAV varžovės, kontrolę.
Šiame konkrečiame globaliame istoriniame kontekste tai, kad dabartinę Navalno bylos fazę plačiai nušviečia pagrindinės buržuazinės žiniasklaidos priemonės visame pasaulyje, reikėtų vertinti ne tik kaip vietinį nacionalinį susidūrimą tarp liberalios demokratijos ir Kremliaus autoritarizmo. Navalno grįžimas į Rusiją labiau primena Vakarų įkvėptą provokaciją, o ne „didvyrišką“ lojalumo demokratiniams principams aktą.
3.Kremliaus bonapartistinis represijų ir valstybinio autoritarizmo režimas NĖRA visos pasaulio ir šalies mastu sukurtos problemos sprendimas, bet yra neatsiejama pačios problemos dalis. Tikrasis istorinis materialusis problemos pagrindas yra katastrofiškas buvusios tarybų Sąjungos reintegravimas į pasaulinį kapitalizmą nuosmukio būsenoje, pasinėrus į precendento neturinčią neišsprendžiamą struktūrinę krizę. Rusijos tautų pasirinkimas nėra tarp „teisingo“ valstybės kontroliuojamos taikos ar to paties pasaulinio kapitalistinio chaoso liberalaus įsisavinimo, kuris žada tik dar vieną barbariškos buvusių tarybinių žemių kolonizacijos formą.
Putino bonapartizmas tebėra sustabarėjusios, mažėjančios ekonomikos greičio ruože tarp pasaulinės Didžiosios depresijos ir vis didėjančių gyventojų neramumų. Jis negali ilgai išlaikyti prieškrizinės pusiausvyros. Bonapartistų represijos nėra vaistas, bet nuodai, nelaimės receptas.
Kita vertus, liberali demokratija patiria mirtiną agoniją, ką patvirtina kraštutinių dešiniųjų ir fašistinių tendencijų didėjimas Europoje ir Amerikoje. Po „demokratinių“ demagogiškų kalbų, tokių kaip Navalno, dūmų ekranu, tai nėra laisvė ir alternatyva valstybiniam autoritarizmui, o kita brutalios diktatūros forma pusiau kolonijinėmis sąlygomis. Liberalų klastotės Jelcino „šoko terapijos“ metų patirtis, jo „demokratija“ ir oligarchinis gangsterizmas, kurie atnešęs socialinę katastrofą ir nutylėjimą, buvo tragedija; ji negali būti kartojamas net kaip farsas, bet kaip nauja ir dar baisiasnė tragedija.
Klasinė „kova prieš visas kapitalo rūmus“ turi būti vykdoma siekiant taikos, duonos ir laisvės žmonėms!
NE oligarchų vagystėms darbo žmonių sukurtoms gerovėms!
Laisvė visiems politiniams kaliniams!
TAIP žmonių renkamiems teismams ir teisėjams!
NE – buržuazinei liberaliai „demokratijai’ oligarchinems išnaudotojams, TAIP – liudies demokratijai daugumai darbo žmonių!
NE – bonapartizmui, visa valdžia naujoms, tikroms taryboms, socializmui!
Nutraukti karinius imperialistinius JAV, ES, NATO planus, mobilizuojant mases po proletarinio internacionalizmo vėliava, siekdami socialistinio visų tautų suvienijimo nuo Lisabonos iki Vladivostoko!
2021 m. vasario 1 d
Tarptautinis socialistinis centras „Christianas Rakovskis“
(Sutrumpintas variantas)
Международнsq социалистический центр «Христиан Раковский»
