Su Pergale! Su Gegužės 9-ąją!

Prieš 77 metus Tarybų Sąjunga ir jos didvyriškoji Raudonoji Armija sutriuškino nacistinę Vokietiją ir gausius jos satelitus Europoje.

Pasitelkusi planingos ekonomikos privalumus, didžiulius intelekto ir gamtinius resursus, tada dar nesuardytą tautų draugystę, Tarybų Sąjunga prie Maskvos sulaikė, o prie Stalingrado ir Kursko perlaužė stuburą fašistinėms ordoms. Rytų fronte TSRS sumušė 70 procentų visų vokiečių divizijų.

Sunkus buvo kelias į Pergalę. Daug aukų pareikalavo ji. TSRS liaudis per karą neteko 27 milijonų gyvybių. Tarybų Lietuvos žmones kartu su kitomis tautomis irgi dalyvavo vieno iš žiauriausių pasaulio režimų–vokiškojo fašizmo – sutriuškinime ir turi teisę bei pareigą tinkamai pažymėti šią svarbią Pergalės datą.

Didžiulį vaidmenį karo eigoje suvaidino tarybinis partizaninis judėjimas, sėjęs neviltį priešo gretose. Lietuvoje šiam judėjimui vadovavo LKP pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus. Tai buvo tikri, o ne menami partizanai, kovęsi ne su civiliais, kaip kai kas pokaryje, o su tuo metu pirma pagal galingumą pasaulio kariuomenę. Amžina šlovė Marytei Melnikaitei ir kitiems tarybinio partizaninio judėjimo Lietuvoje didvyriams!

Tačiau ne visi džiaugiasi šia Pergale. Dabartinė Lietuvos valdžia, kuri ideologiškai pozicionuoja save kaip miško brolių ir nacistinių kolaborantų LAF’ininkų ideologinė paveldėtoja, virkauja šią dieną apie tai, kad 1945 metų gegužės 9-oji neatnešė Lietuvai laisvės. Kaip ir jos pirmatakai LAF’ininkai, taip ir ši valdžia, matyt, pageidautų, kad „laisvę“ Lietuvai būtų atnešusi nacistinė Vokietija. Nenuostabu, kad ši valdžia švenčia ne karo pabaigą, o jo pradžią – 1941 m. birželio 22-23-iąją, vadinamąją „sukilimą“ – nacių spectarnybų paruoštą diversiją, kurios metu prasidėjo masinės civilių žudynės Lietuvoje.

Įtakingos politinės jėgos pasaulyje ir Lietuvoje ne tik menkina, bet apskritai perrašo istoriją pagal principą: jei faktas nepatogus – jo nebuvo, o jei reikiamo fakto nebuvo – jis išgalvojamas. Tai baigiasi tuo, kad auga karta, kuri nežino istorinės tiesos. Ukrainoje dalis šios prarastos kartos jau realizuoja nacistinę ideologiją praktikoje.

Karo metais Lietuvos teritorijoje naciai ir jų vietiniai talkininkai pražudė 700000 gyvybių. Tokio masto ir intensyvumo žudynių Lietuva niekada nebuvo patyrusi. Tai – labai nepatogūs faktai daug kam Lietuvoje ir kai kuriose ES šalyse. Todėl neofašistinė propaganda meta visas pajėgas juodindama tarybinį laikotarpį, kad tik kas nors neprisimintų vietinių nacių pakalikų, kurių dalis virto “miško broliais ir laisvės kovotojais”, darbų. Kad tik niekas neprisimintų didvyriškos 16-osios Lietuviškosios šaulių divizijos, gausių tarybinių partizanų grupių, talentingų lietuvių karvedžių Motiekos, Macijausko, Žiburkaus, o taip pat rusų žemės sūnaus Černiachovskio, kuriam vadovaujant Raudonoji Armija išvarė iš sostinės Vilniaus nacistinius plėšikus, kad tik jaunimas nesužinotų, kad būtent po šios pergalės Lietuvos teritorija išaugo, kad Klaipėda ir jos kraštas atiteko Lietuvai, galų gale – kad tik šios Pergalės dėka Lietuva apskritai išliko! Kad tik jaunimas nepateiktų logiško klausimo – tai jeigu TSRS buvo tokia nevykusi, kaip sugebėjo ji laimėti prieš Vokietiją ir daugumą Europos šalių? Kaip tuomet sugebėjo LTSR ir TSRS per du-tris pokario metus atkurti prieškarinį ekonomikos lygį, kurį šiandieninė valdžią tik smukdyti tesugeba? Todėl ji ir kovoja su istorine atmintimi bei niekina ir griauna paminklus bei tarybinių kareivių antkapius.

Amžina šlovė Didžiojo Tėvynės karo kariams, išvadavusiems Europą nuo fašizmo.

SU PERGALE!

SP Infocentras