Socialistų partijos suvažiavimas ir pareiškimas

Vilniuje įvyko Visuomeninio Judėjimo „Socialistų partija“ suvažiavimas. Suvažiavimo dalyviai diskutavo dėl dabartinės situacijos pasaulyje ir Lietuvoje bei apsvarstė ir patvirtino svarbius SP tolimesnei veiklai dokumentus.


Buvo priimti SP Statutas ir Veiksmų programa, pagal kurią organizacijos veikla suvesta į 10 projektinių krypčių, sudarant taip galimybę kiekvienam Judėjimo nariui užsiimti būtent tuo, kas jam sekasi geriau.


Suvažiavimas taip pat apsvarstė ir priėmė pareiškimą„Dėl padėties Lietuvoje“.


2-jų metų kadencijai buvo išrinkta nauja SP valdyba. Atsižvelgiant į Statuto reikalavimus pirmame po suvažiavimo Valdybos posėdyje Visuomeninio Judėjimo „Socialistų partija“ pirmininku išrinktas Konstantinas Gorškovas.


SP Infocentras



                            Dėl padėties Lietuvoje

      Visuomeninio Judėjimo „Socialistų partija“ pareiškimas


Visuomeninio Judėjimo „Socialistų partija“ suvažiavimas konstatuoja, kad mūsų šalyje galutinai susiformavo kapitalistinė visuomeninė santvarka, paremta privačia nuosavybės forma bei išnaudotojiška socialine struktūra su gilia turtine diferenciacija ir jos funkcionavimą įtvirtinančia politine sistema. Tuo pačiu susikūrė ir ideologinis-propagandinis mechanizmas, palaikantis šios santvarkos gyvybingumą. Dėl šių priežasčių per visą nepriklausomybės laikotarpį nuolat blogėjo ne tik socialinė, bet ir demokratinė, kultūrinė, dorovinė daugumos Lietuvos gyventojų būklė. Kapitalizmo krizė bei dabartinė koronaviruso pandemija ir karantino pasekmės gali dar daugiau pabloginti šalies vystymosi trajektoriją.


Visos valdančios Lietuvą partijos iki šiolei iš esmės vykdė stambaus kapitalo padiktuotą dešiniąją neoliberaliąją socialinę ekonominę politiką. Beveik 1000000 mūsų šalies gyventojų paliko Tėvynę, ieškodami “sotesnio kąsnio” ir garantuotos rytdienos užsienyje. Likę Lietuvoje ekonomiškai išnaudojami savų ir svetimų kapitalistų. Nepaisant visų valdžių propagandiškai deklaruotų „biudžeto socializavimo“ siekių skurdas ir nelygybė Lietuvoje (kaip ir pridera periferinio kapitalizmo šaliai) tebėra vieni didžiausių ES. Iš dalies tik pastaroji žaliųjų valstiečių vyriausybė deda kai kurias realias pastangas socialinei atskirčiai mažinti.


Vos ne pagrindiniu Lietuvos pasiekimu per nepriklausomybės laikotarpį, kuris iš esmės pakeitė žmonių gyvenimą, oficialūs ideologai ir politologai įvardija demokratiją. Šia prasme mūsų politinis gyvenimas vis daugiau primena absurdo teatrą. Kuo daugiau iš visų tribūnų kalbama apie laisvę, teisinę valstybę ir demokratiją, tuo mažiau laisvės, teisingumo ir tikrosios demokratijos realiame gyvenime. Kuo triukšmingiau kalbama apie valstybės interesus, tuo atkakliau politikai siekia valdžios pagalba įtvirtinti savo privačius interesus, kuo vaizdingiau verkšlena apie tautos likimą, tuo dažniau keičia savo politinį kailį, demonstruodami visai visuomenei “etiško elgesio” pavyzdį. Mūsuose įsitvirtino formalus požiūris į demokratiją, kai viskas suvedama į politinius, partinius “žaidimus”, po kurių priedanga realizuojami valdančiosis klasės interesai. Būtent iš čia kyla rinkiminiai šou ir nerealūs pažadai, nuolatiniai skandalai ir rietenos, politinė korupcija, politikų tarpusavio kaltinimai sąmokslais bei jų vieni kitų skundai teisėsaugos ir spectarnybų struktūroms. Teisinės valstybės idėja valdžios pastangomis visiškai diskredituota. Teisėtvarka akivaizdžiai politizuojama, įstatymai arba apeinami, arba perkami, valdininkus liečiančios rezonansinės teisminės bylos vilkinamos iki senaties termino, pagal politinius užsakymus persekiojami ir represuojami kitaminčiai, ribojama žodžio ir informacijos laisvė. Teisiniame – politiniame gyvenime nuo viršaus iki apačios vyrauja dvigubi standartai.


Demokratija Lietuvoje tarnauja ne platiems gyventojų sluoksniams, o siauram politiniam elitui. Politikai “žaidžia” savo gyvenimą, o paprasti žmonės gyvena savo gyvenimą ir šie gyvenimai vis mažiau susiję vienas su kitu.


Pasauliui Lietuva pirmiausia įdomi savo tautine kultūra, tradicijomis, kūrybine visuomenės potencija. Tačiau būtent dabar, XXI amžiuje, mūsų šalies kultūra iškentėjusi ne vieną priespaudos ar vergovės šimtmetį, atsidūrė prie savo sisteminio degradavimo slenksčio. Dėl ekonominių sunkumų, geresnio gyvenimo perspektyvų nematymo, valdžių neveiklumo – Lietuvą paliko nemažas skaičius darbingų ir produktyvių kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos darbuotojų. Lietuvą užvaldė masinė pseudokultūra su šou-biznio industrijos interesais ir politizuotais antisovietizmo bei rusofobijos štampais. Privatūs televizijos kanalai bei LRT tarnauja masinės televizijos auditorijos mulkinimui bei zombinimui. Visą informacinį lauką Lietuvoje kontroliuoja piniguočiai, kuriems kita ideologija, apart laisvos rinkos, yra nepriimtina..Faktiškai nieko (išskyrus vieną kitą atvejį) nebegirdėti apie Lietuvos mokslo pasiekimus. Tyliai ir nuosekliai naikinamas Tarybinio periodo kultūrinis paveldas.Didėja kultūrinis atotrūkis tarp sostinės ir provincijos. Tebevykdoma švietimo sistemos reforma pridarė sunkiai atitaisomų pasekmių. Ji veda į visišką švietimo sistemos sukomercinimą, nudvasinimą ir nužmoginimą. Sparčiai didėja diferenciacija pagal tėvų finansines galimybes suteikti išsilavinimą savo vaikams. Tampa realybe, kad ateityje pilnavertį vidurinį išsilavinimą, nekalbant jau apie aukštąjį, (ypač kaimo vietovėse) galės turėti tik daugiau nei vidutines pajamas turinčių tėvų vaikai. Šiandien Lietuvoje – ES narėje – jau tūkstančiais skaičiuojami mokyklų nelankantys paaugliai. Kiek turėsime beraščių, parodys artimiausia ateitis. O kiek baigę mokslus jaunimo atstovų priversti dirbti ne pagal gautą specialybę, o pagal gyvenimo realybę?


Visuomeninis Judėjimas „Socialistų partija“ sieks viešai ir atvirai diskutuoti dėl egzistuojančių aukščiau įvardintų ir kitų mūsų šalies problemų. Mūsų tikslai ir programinės gairės išdėstyti mūsų organizacijos programoje „3 žingsniai į kitokią Lietuvą“.


Lietuvos socialistai mato savo ir šalies perspektyvą glaudžiame bendradarbiavime su profsąjungomis ir kitomis samdomųjų darbuotojų bei smulkaus ir vidutinio verslo interesus ginančiomis organizacijomis. Palaikome reikalavimą įvesti 6 valandų darbo dieną. Būtina įsteigti savarankišką valstybinį komercinį bankąbei įvesti valstybinį būtiniausių prekių, medicininės įrangos ir vaistų reguliavimą. Sieksime įveikti formalų, vaidybinį dabartinės politinės demokratijos pobūdį ir suteikti jai realų liaudišką pamatą. Skatinsime alternatyvaus kapitalizmui socialinio gyvenimo būdo ir mastymo veiksmus bei formas. Išsilavinimas bei medicina turi buti prieinami visiems ir nemokami. Lietuvos švietimas, mokslas bei kultūra turi būti visapusiškai palaikomi valstybės, jų plėtojimui privalu skirti deramą biudžeto dalį.


Mes pasisakome prieš ekonominės valdžios telkimą mažumos turtingųjų rankose. Visuomenė turi kontroliuoti ekonominius veiksmus, ypač gaunamų ES struktūrinių lėšų paskirstymą bei dabartinės krizės įveikimo sprendimus.


Kviečiame aktyvius Lietuvos žmones, visuomeninių ir politinių organizacijų atstovus burtis į platų „Socialistų partijos“ judėjimą ir vieningai kovoti už kitokią Lietuvą ir socialistinį jos vystymosi kelią.

SP suvažiavimas

Vilnius